VII amžiuje atsiradusi islamo kultūra yra jauniausia iš didžiausių pasaulio religijų. Kai kurie Korano nuostatai krikščionių akimis gali atrodyti mažų mažiausiai keisti ir pažeidžiantys žmogaus teises. Tik ar tikrai derėtų viską matuoti Vakarų kultūros paveiktu mąstymu?

 

Griežta tvarka

Koranu sekančioje islamo kultūroje daug kanonų, kuriais turi vadovautis kiekvienas doras musulmonas. Nuostatos smulkmeniškos ir skrupulingos. Tarkime, vyrams negalima dėvėti aukso ir šilko – šis malonumas skirtas tik moterims. Tiek vyrams, ir tiek moterims draudžiama nešioti ilgesnius negu iki kulkšnies drabužius, moterims stengtis būti panašioms į vyrą, o vyrams – į moteris. Labai svarbios higienos taisyklės, kurių nesilaikyti taip pat yra nuodėmė. Prieš pradėdami melstis, musulmonai turi pasiruošti maldai – nusiprausti. Šis procesas vadinamas vudu. Apsiprausti taip pat reikia ne bet kaip, o pagal tam tikrą „modelį“. Prausiamasi ne tik prieš maldą, bet ir po kraujavimo, palietus lyties organus, praradus sąmonę ar vėmus.

 

Alkis, troškulys ir malda

Kiekvienas doras musulmonas privalo laikytis ramadano. Tai devintasis mėnuo pagal islamo Mėnulio kalendorių. Nuo saulėtekio iki saulėlydžio 30 dienų musulmonai negali valgyti, gerti, rūkyti, turi vengti lytinių santykių, nešvankybių. Tik naktį kai kurie nesusilaiko ir prisikemša už visą pasninko dieną. Tikintieji naudojasi ramadanu tam, kad melsdamiesi ir pasninkaudami suartėtų su Alachu ir nusipelnytų jo malonę ir atleidimą. Sakoma, kad maldos nuopelnai per tą laiką yra didesni negu kitu metų laiku. Ramadano laikotarpiu draudžiama maudytis taip, kad visas kūnas būtų šlapias, draudžiami ir lašeliai bei kitokie medikamentai, kuriuos reikia sušvirkšti. Kai kankina troškulys ir skalaujama išdžiūvusi burna, vanduo, patekęs į nosį arba gerklę, taip pat laikomas kenkiančiu pasninkui.

 

Pomirtinis gyvenimas

Musulmonai tiki sielos prisikėlimu, tačiau pomirtinę kelionę suvokia kiek kitaip negu krikščionys. Sakoma, kad 40 dienų prieš žmogaus mirtį nuo medžio, esančio prie Dievo sosto, nukrinta lapas su ant jo užrašytu žmogaus, kuris turi mirti, vardu. Kai žmogus paguldomas į kapą, jo siela gali pamatyti, kas jos laukia rojuje arba pragare. Tada žmogus keliauja per 7 dangus (jei tik jis nėra pasmerktasis). Siela grįžta ir susijungia su kūnu, esančiu kape. Svarbiausia dalis – kai angelai Munkaras ir Nakiras liepia mirusiajam atsisėsti ir pasakyti, kas buvo jo dievas. Manoma, kad visi palaidoti kape patiria tam tikrų nepatogumų: juos spaudžia kapas, nes visi yra padarę bent keletą bausmės vertų nuodėmių. Praėjus ne daugiau kaip 40 dienų po palaidojimo, kapo bausmė baigiasi. Žmogus pasilieka po žemėmis be sąmonės iki paskutinės teismo dienos. Nes tik tada bus sprendžiama, kur jis paklius – į dangų ar pragarą.

 

Priartėti prie rojaus – menas

Musulmonų menas yra labai ryškus, energingas ir charakteringas. Islamo dailininkai siekia suprasti vaizduojamo daikto reikšmę atsisakydami perteikti jo fizinę formą – juk jiems draudžiama vaizduoti gyvūnus ir žmones. Labai svarbus ir rašymo menas – kaligrafija. Raštu ne tik kažkas pasakoma, bet ir dekoruojamos knygos, pastatai. Grožis musulmonams yra kaip rojaus atšvaitas: menas įliejamas į kiekvienos dienos gyvenimą, nes matydamas grožį tikintysis priartėja arčiau Alacho. Architektūra – viena puikiausių islamo kultūros meno formų. Tai puikiai matyti mečetėse, gyvenamuosiuose namuose ir soduose. Tradicinis islamo namas yra su vidiniu kiemu, neturi langų į gatvės pusę – viskas paslėpta nuo pašalinių žmonių akių. Namas – privatus musulmono pasaulis. Didelis namas dažnai turi ir dvigubą struktūrą, išėjimus. Tuomet vyrai gali laisvai lankytis svečiuose be rizikos sutikti tų namų moteris.

 

Moterys ir islamas

Galima sakyti, kad VII a. gyvenęs Mahometas buvo tikras feministas. Rūsčioje viduramžių Europoje moterys beveik neturėjo teisių, o to meto islamo pasaulyje į moterį žiūrėta labai liberaliai – joms suteikta išsilavinimo galimybė, įvairios teisės, taip pat galimybė patirti seksualinį malonumą. Deja, dabar (ypač Talibano režimo valdomose šalyse) Korano mokymasis skiriamas ne žmogaus gyvenimui liberalizuoti, o kuo labiau jį suvaržyti. Patys musulmonai teigia, kad griežti moterų išvaizdos suvaržymai (galvą ir kūno formas paslepiantys drabužiai) yra moterų apsauga nuo geidulingų vyrų žvilgsnių ir jos asmenybės, o ne grožio kulto.

Islamo kultūroje moterys gali turėti tik vieną vyrą, o vyrams leidžiamos keturios žmonos –poligamija aiškinama vyro daugpatystės fiziologija ir tuo, kad poligamiškoje visuomenėje labai mažas procentas lytiškai plintančių ligų ir prostitucijos.

Mergaitės ištekinamos anksti. Irane tuoktis buvo leidžiama mergaitėms nuo devynerių, o berniukams – nuo keturiolikos metų. Toks ankstyvas amžius skatino teisėtus pedofilų aistrų tenkinimus, tad šalyje legalių nuotakų amžius pakilo iki penkiolikos metų. Vyrai islamo kultūroje turi teisę pamokyti nusižengusią žmoną. Nepaklusnios žmonos baudžiamos trimis etapais: iš pradžių vyras ją įspėja. Moteriai nepaklusus, atsisako su ja miegoti vienoje lovoje, o reikalui nepasitaisius, turi teisę ją primušti. Egipte socialiniams darbuotojams reikia praleisti nemažai laiko įtikinėjant nukentėjusiąsias, kad vyro smurtas prieš jas nėra normalus dalykas. Kiekvienais metais šimtai musulmonių žūva nuo „kilnių žmogžudysčių“, įvykdytų jų „kilnių“ vyrų ar tėvų. Nužudoma dėl įvairių priežasčių: nepaklusnumo, frigidiškumo arba šeimos nepalaimintos santuokos. Paprastai žudikai baudžiami švelniomis baudomis. Turkijoje moterų padėtis yra viena liberaliausių islamo pasaulyje, nuo jos mažai atsilieka Malaizija ir Indonezija.

 

Vestuvės ir vaikai

Islamo pasaulyje vestuvės – dangaus nulemta dviejų sielų sąjunga. Musulmonai neturi vestuvių sakramento. Jiems vestuvės – tai socialinis kontraktas su teisėmis ir naudingais nutarimais abiem sutuoktinių pusėms. Dažnai išrinkta nuotaka yra tokia jauna, kad jaunikiui tenka palaukti, kol ji paaugs ir taps tinkama žmonos priedermei įvykdyti. Vedybos gali įvykti netgi nuotakai nedalyvaujant. Nors islamas draudžia tėvams jėga versti savo vaikus tuoktis, kartais šis draudimas vis dėlto aplenkiamas.

Septintąją dieną po vaikelio gimimo privaloma atlikti apipjaustymo ceremoniją ir išrinkti kūdikiui vardą. Mažyliui nuskutami galvytės plaukai. Tada jie pasveriami – labdarai atiduodama tiek aukso arba sidabro, kiek sveria nuskusti plaukai. Vėliau, jeigu gimė berniukas, aukojami du veršiukai arba dvi ožkytės, jeigu gimė mergaitė – vienas gyvulėlis.

 

Ir čia tik maža dalelė svetimojo islamo pasaulio – įdomaus, bauginančio ir priverčiančio susimąstyti apie savo kultūrą.

 

Įdomūs faktai

  • Žodis „džichadas“ – viena svarbiausių musulmonų bendruomenės pareigų, nurodytų Korane. Tačiau tai visai nereiškia to „šventojo karo“, kurį praktikuoja islamo teroristai, savo išpuolius prieš nekaltus žmones teisinantys Koranu. Džichadas visų pirma yra vidinė kova su savo ydomis ir dvasinis tobulėjimas kelyje pas Alachą.
  • Muhamedas – populiariausias vardas pasaulyje.
  • Žodis „islamas“ reiškia „taika“.
  • Daugiausia musulmonų šiuo metu gyvena Indonezijoje.
  • Islamas – sparčiai plintanti religija. Sociologų pranašaujama, kad 2030-aisiais vienas iš trijų žmonių pasaulyje bus musulmonas.
  • Europoje didžiausia musulmonų populiacija yra Albanijoje.
  • Jeigu staiga pasaulyje būtų sunaikinti visi Korano egzemplioriai, Šventoji Knyga niekur nedingtų, nes milijonai musulmonų, vadinamų hafizais (konservuotojais), yra išmokę visą knygoje esantį tekstą mintinai nuo pradžios iki galo.