Mandelos efektas – tai naujausiųjų laikų, vienas iš sunkiausiai paaiškinamų psichologijos fenomenų. Yra daug pavyzdžių, iliustruojančių Mandelos efektą, tačiau kiekvienas iš jų sukelia dar daugiau klausimų. Taip pat yra kelios pagrindinės teorijos, kurios bando paaiškinti Mandelos efektą. Pirmojoje konstatuojamas faktas, kad žmonių atmintis nėra tokia, kokią mes galvojame ją esant ir todėl žmonės linkę klaidingai suvokti realybę, kad kompensuotų faktų trūkumus. Antrojoje teorijoje kalbama paralelias visatas, kurios suklaidina žmones ir priverčia manyti vienaip, nors realiai buvo visai kitaip.

 

mandela

Apie Mandelos efektą pirmoji pradėjo kalbėti paranormalių reiškinių entuziastė, tinklaraštininkė ir rašytoja Fiona Broome, kuri pastebėjo, kad nebuvo vienintelė, kuri klaidingai tikėjo, kad Nelsonas Mandela mirė kalėjime 1980 metais. „Žinote, aš maniau, kad Nelsonas Mandela mirė kalėjime. Maniau, kad prisimenu tai labai aiškiai, prisiminiau filmuotą medžiagą iš jo laidotuvių, gedulą Pietų Afrikoje, riaušes mieste ir už širdies griebiančią jo našlės kalbą“, – kalbėjo F. Broome.

 

Tai nebuvo vienas iš tų nesusipratimų, kurie dažniausiai pasitaiko: mes esame įsitikinę, kad koks nors žmogus yra miręs, nes paprasčiausiai nieko apie jį negirdėjome metų metus. F. Broome gyvai prisiminė žiniasklaidos pranešimus per N. Mandelos laidotuves bei po to kilusius maištus. Tai, anot moters, vyko 2010 metais, kai buvęs PAR lyderis dar buvo gyvas. Taigi, ji negalėjo prisiminti 2013 metų įvykių, kai iš tikrųjų tai vyko ir būti sumaišiusi datas. Labiausiai stebina tai, kad ne ji viena tai, kad Mandela mirė kalėjime anksčiau negu iš tikrųjų, prisiminė daugybė žmonių. Suintriguota F. Broome nusprendė sukurti interneto svetainę ir paieškoti daugiau pavyzdžių apie klaidingus žmonių atsiminimus.

 

Po to F. Broome sukūrė interneto svetainę „mandelaeffect.com“ ir greitai galėjo įsitikinti, kad tokia nėra viena pasaulyje. Ji sužinojo apie žmones, kurie prisiminė kitus istorinius laikotarpius kitaip, negu jie iš tikrųjų vyko. Pavyzdžiui, protestuotojas, kuris kovojo Tiananmenio aikštėje su tankais, iš tikrųjų buvo pervažiuotas tanko 1989 metais. Kai kurie asmenys teigė, kad taip jiems buvo sakoma per istorijos pamokas mokykloje.

 

Pagal vieną iš teorijų tokie prisiminimai galėjo kilti dėl kelionių laiku, kai alternatyvi realybė supainiojama su dabartine. Kai kurie iš mūsų gali laviruoti tarp šių realybių ir todėl prisiminti dalykus kitaip, negu jie dabartinėje realybėje iš tikrųjų nuvyko.

 

Kiti Mandelos efekto pavyzdys galėtų būti populiarus stalo „Monopolį“. Daug žmonių aiškiai prisiminė, kad vyras, pavaizduotas žaidime, turi binoklį, nors iš tikrųjų jis jo neturi. Dar vienas pavyzdys – Rubiko kubas. Angliškai jis rašomas „Rubik‘s cube“, nors daug žmonių klaidingai galvoja, kad pavadinimas rašomas: „Rubix“ arba „Rubic‘s“.

Kai kurie žmonės mano, kad Mandelos efektas yra grynas atsitiktinumas, o kiti – kad tai įrodymas, kad galbūt egzistuoja paralelios visatos.