Visais laikais religija ir sveikata atrodė tarsi neatsiejamos viena nuo kitos. Tūkstančius metų kai kurie žmonės tiki stebuklingu maldų poveikiu. Dažniausiai artimieji meldžiasi, kad sergantysis pasveiktų. Tačiau ar iš tikrųjų maldos gali prikelti ligonį iš patalo? Net mokslininkai neranda vieningo atsakymo.

 

2001 metais mokslininkai iš Jungtinių Valstijų atliko tyrimą, pagal kurį nustatė, kad 30 proc. pacientų po širdies operacijos, už kuriuos artimieji meldėsi, buvo mažiau linkę patirti komplikacijų. Galbūt neveltui meldžiasi pačių įvairiausių religijų išpažinėjai?

 

Mokslininkai tyrė ir kitokius alternatyvius gydymo būdus: vaizdo, lytėjimo ir relaksacijos terapijas, tačiau malda vieningai įvertinta kaip pati efektyviausia. Kitais metais mokslininkai tyrė daugiau pacientų, tačiau rezultatai nebebuvo tokie įspūdingi, rašo spookystuff.co.uk.

 

Kitas tyrimas buvo atliktas apie maldos poveikį atvirkštine tvarka. Už ligonį buvo kalbamos maldos, tačiau maldininkas nežinojo, kad praėjo daug laiko po to, kai tam asmeniui sušlubavo sveikata ir buvo atlikta operacija. Mokslininkai norėjo išsiaiškinti, ar Dievas tikrai yra visagalis, nes toks būdamas jis galėtų numatyti ateitį ir išgirsti maldas dar prieš jas sukalbant. Rezultatai tyrėjus nustebino: tie, už kuriuos meldėsi po visko, jautėsi daug geriau negu tie, už kuriuos niekas nesimeldė. Jiems greičiau nukrisdavo aukšta temperatūra ir būdavo paleidžiami namo. Nepaisant to, mirtingumas tarp abiejų grupių buvo daugmaž vienodas.

 

Dar vieno tyrimo metu buvo stebimi 1800 pacientų po širdies operacijų. Tačiau rezultatai buvo kitokie, nei tikėtąsi. Pastebėta, kad tie žmonės, kurie žinojo, kad už juos meldžiasi, dažniau patyrė komplikacijų negu tie, kurie nežinojo.

 

Nuomonių apie maldos galią yra įvairių. Nepaisant to, milijonai žmonių patekę į kritines situacijas ir toliau kalbės maldas ir tikės, kad aukštesnės jėgos jas išklausys. Iš tiesų, net jeigu nieko nėra, ką jie pararas pabandę?