Vokiečių filosofas ir revoliucionierius, socialistas bei žurnalistas Karlas Marksas į istoriją pateko parašęs tokius garsius kūrinius kaip „Komunistų manifestas“ bei „Kapitalas“. Šie darbai turėjo itin reikšmingos įtakos ne tik politikos ar ekonomikos suvokimui, bet ir aibei ryškių XX a. įvykių.

 

Marksas

Visas vardas –  Karl Heinrich Marx

Gimimo metai ir vieta – 1818 m. gegužės 5 d., Tryras (Prūsijos karalystė)

Mirties metai ir vieta – 1883 m. kovo 14 d. Londonas (D. Britanija)

 

Maištinga prigimtis

 

Heinricho ir Henriettos Pressburg šeimoje be Karlo Markso augo dar aštuoni vaikai. Iki 12 metų jaunasis Marksas mokėsi namuose, kur jį ugdė tėvas. Vėliau penkerius metus sūnus praleido Jėzuitų (tuo metu Friedrich-Wilhelm) gimnazijoje, kurioje laikytas vidutinišku mokiniu. 1835 m. Marksas pradėjo studijuoti Bonos universitete, kuris garsėjo savita, maištinga kultūra. Marksui ji buvo labai artima, todėl jaunuolis entuaziastingai įsitraukė į studentišką gyvenimą.

 

Jau po dviejų semestrų Marksas buvo įkalintas už girtuokliavimą ir taikos drumstimą, buvo įsivėlęs į muštynes bei turėjo ne vieną skolą. Matydamas situaciją Markso tėvas pareikalavo, jog sūnus perstotų į rimtesnį universitetą. Tad netrukus Marksas pradėjo mokytis teisės ir G.W.F. Hegelio filosofijos Berlyne. Pradžioje Marksas nelabai palaikė Hegelio idėjas, tačiau netrukus ir pats įsitraukė į hegeleniečius ir jaunųjų radikalų grupę. Nors abu vaikino tėvai buvo žydai, sulaukęs 35 m. Karlas nusprendė atsiversti į krikščionybę. Turint omenyje, jog XIX a. pr. žydai buvo išmetami iš aukštuomenės rato, šis Markso sprendimas galėjo būti ne moralinis, o labiau racionalus ir politinis.

 

Kelias link atradimų

 

Slaptos aštuoniolikmečio sužadėtuvės su ketveriais metais vyresne mergina ir didėjantis jo radikalizmas kėlė vis didėjantį Markso tėvo nepasitenkinimą. Laiškuose sūnui, tėvas išreiškė didelį susirūpinimą dėl to, kuo jis užsiima, liepė vyti šalin jį apsėdusius demonus ir pareikalavo nesituokti. Nepaisydamas tėvo reikalavimų jis vis dėl to vedė ir kartu su žmona persikėlė gyventi į politikos įvykių centrą – Paryžių.

 

1841 m. Marksas įgijo daktaro laipsnį, tačiau itin radikalios jo pažiūros, neleido užimti norimos dėstytojo pozicijos. 1842 m. jis pradėjo dirbti žurnalistu „Rheinische Zeitung“, kur netrukus tapo laikraščio redaktoriumi, tačiau vos po metų vyriausybė įsakė sustabdyti šį laikraštį. Tai Markso nesustabdė ir jis įsidarbino „Deutsch-Französische Jahrbücher“ žurnale, kur sutiko kolegą bei gyvenimo bendražygį – Friedrichą Engelsą.

 

Kartu jie kritikavo Bruno Bauer filosofiją, Sen-Simono utopinį socializmą bei A. Smito ir D. Rikardo politinę ekonomiką bei patys pradėjo rašyti savo teorijas. Bendras Markso ir Engelso darbo rezultatas buvo publikuotas 1845 m. Tais pačiais metais Karlas rašė radikaliame laikraštyje „Vorwärts!“, glaudžiai susijusiame su organizacija, kuri vėliau tapo komunistų lyga. Dėl to buvo deportuotas iš Prancūzijos.

 

Tolimesnė profesinė veikla

 

Kadangi Prūsija atsisakė jį priimti, filosofas pasirinko netoli esantį Briuselį. Būdamas čia jis nusprendė pasitraukti iš hegeleniečių. Parašęs „The German Ideology“ pirmą kartą išdėstė savo teoriją apie istorinį materializmą. Vis dėl to, niekas nenorėjo publikuoti nei šio, nei kito jo darbo.

 

1846 metų pradžioje norėdamas suvienyti komunistus iš visos Europos Marksas įkūrė Komunistų komitetą. Įkvėpti šios idėjos socialistai iš Anglijos taip pat suformavo Komunistų lygą, o 1847 m. Londone vykusiame Centro komiteto susitikime organizacija paprašė K. Markso ir F. Engelso parašyti garsųjį „Komunistų partijos manifestą“. Jis buvo publikuotas 1848 m.

 

Netrukus po to Marksas buvo išvytas ir iš Belgijos, todėl jam neliko nieko kito, kaip tik išvykti į Londoną, kur gyveno iki pat savo mirties. Londone Marksas padėjo vokiečių darbininkų švietimo bendruomenei, naujajai komunistų lygos valdybai, toliau dirbo žurnalistu, tačiau jis taip niekuomet ir neužsidirbo pragyvenimui. Tiesa, ištikimasis bendražygis F. Engelsas jį paremdavo, kaip teigiama penkiais svarais per mėnesį. Pagaliau 1867 m. buvo pirmą kartą publikuota garsioji Markso knyga „Kapitalas“ (vok. „Das Kapital“).

 

Nematoma filosofo pusė

 

Nors Marksas buvo ganėtinai ciniškas ir polemiškas, kalbant apie šeimą ir santykius jis buvo tradicinių pažiūrių, mylintis vyras bei tėvas. Karlas susituokė su vaikystės laikų meile Jenny von Westphalen, kilusia iš gerbiamos šeimos. Su ja Marksas gyveno iki 1881 m., kuomet būdama 67 m. filosofo žmona mirė nuo kepenų vėžio. Markso teigimu, ji buvo pati gražiausia mergina visame Tryro mieste. Nepaisant to, jog dėl aštrių Karlo pasisakymų jis buvo nuolat deportuojamas, žmona nuo jo niekur nesitraukė ir netgi būdama nėščia kraustydavosi kartu iš vienos šalies į kitą. Pora susilaukė septynių vaikų. K. Marksas mirė nuo pleurito (krūtinplėvės uždegimo, kurį sukelia įvairūs mikroorganizmai).

 

Marksizmo palikimas

 

Tam tikrą laiką po Markso mirties jo idėjos nebuvo įdomios beveik niekam. Nepaisant to, pamažu augančios socialdemokratų bei komunistų partijos pradėjo vis dažniau kreipti dėmesį į tam tikras Markso įžvalgas. Ypatingo dėmesio jos sulaukė Kinijoje bei Rusijoje. Jo pasekėjai šią filosofiją pavadino tiesiog „marksizmu“, kuris šiandien yra skirstomas į skirtingus laikotarpius, pavyzdžiui, ankstyvas ir vėlyvasis, istorinį bei dialektinį materializmą ir kt.

 

Marksizmas padėjo tvirtus pamatus G. Plechanovo bei V. I. Lenino įkurtai Rusijos Socialdemokratų Darbininkų partijai. Jos pagrindu vėliau susiformavo ir dar viena šios idealogijos srovė: marksizmas-leninizmas. Sovietų Sąjungoje tai buvo oficiali doktrina, kuri valdant Stalinui buvo „patobulinta“ ir tapo marksizmu-leninizmu-stalinizmu, o vėliau pradėta vadinta tiesiog stalinizmu.

 

Šis judėjimas akcentavo, jog daugelis turtuolių gyvena prabangiai tik darbininkų klasės dėka. Tai išspręsti galima socialistine sistema, kuomet gamybos produktai priklauso vyriausybei, o ne atskiriems individams, tačiau tai padaryti galima tik žiaurios revoliucijos pagalba. Galiausiai buvo pastebėta, kad jo marksizmas pasižymėjo stipria propaganda, represijomis, nesantaikos kurstymu bei žiauriais sukilimais, kuriuose žuvo tūkstančiai ar net milijonai žmonių.

 

Vis dėl to, žvelgiant į praeities įvykius, šiandien galima teigti, jog daugelis taip aistringai aprašytų Markso idėjų buvo beprasmės: turtuoliai nenuskurdo, laisvosios rinkos ekonomika nežlugo, o jo komunistinės visuomenės vizija taip ir neišsipildė.

 

Įdomu

  • Dėl itin artimos draugystės su F. Engelsu visuomenėje pasigirsta kalbų, jog šie du vyrai galėjo turėti slaptą romaną.
  • Itin aktyvus reformatorius slėpė tai, kad nuolat kentėjo nuo nemigos, kepenų ligų, reumato, dažno galvos bei dantų skausmo.
  • Nors Marksas užaugo gilias tradicijas saugančioje žydų šeimoje, o vėliau atsivertė į krikščionybę ir tapo liuteronu, teigiama, jog iš tiesų jis netikėjo Dievu.
  • Karlas svajojo būti dramos kritiku, tačiau šią svajonę tėvas iš jo atėmė.
  • „Komunistų manifestas“ buvo parašytas vos per 6 savaites.
  • Teigiama, jog K. Marksas yra viena nemėgstamiausių asmenybių istorijoje, kadangi jo ekonomikos teorija turtinguosius padarė neturtingais.
  • 10 metų Karlas Marksas dirbo korespondentu „The New York Daily Tribune“.
  • Po Markso mirties nebaigtus jo darbus perrinko ir publikavo F. Engelsas.