Atidarę prekybos centro duris, atėję į turgų tikimės, kad čia parduodami maisto produktai ne tik saugūs, bet ir palankūs mūsų sveikatai. Tikimės, kad jų kokybe jau pasirūpinta ir sukurtas maistas tinkamas vartojimui. Iš dalies taip ir yra. Daugeliu atvejų jis atitinka maistą reglamentuojančius teisės aktus, bet kas ir kaip tikrina, ar sukurtas produktas išsaugo žmonių sveikatą, o gal ją griauna?

 

??????????????????

 

 

Parduotuvėse – tik saugūs maisto produktai

 

Vis girdime, skaitome pranešimus apie su maistu susijusius skandalus. Ne taip seniai Europoje platinamuose kiaušiniuose rastas draudžiamas pesticidas. Jo rasta ir vištienoje. Dar vienas akibrokštas – ta pati maisto prekė užsienyje – natūralesnės sudėties nei gabenama į Lietuvą ir tiekiamų maisto produktų sudėtis skiriasi nuo tų pačių produktų sudėties kitose šalyse. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos paskelbto tyrimo duomenys surinkti palyginus Vilniuje ir Berlyne esančius tuos pačius maisto produktus. Iš atrinktų 33 rūšių maisto prekių nustatyta, kad 23 iš jų skiriasi ne tik sudėtimi, bet ir skoniu, spalva, konsistencija.

 

„Žinoma, visi teisės aktai įpareigoja maisto verslo operatorius į rinką tiekti tik saugius maisto produktus. Įmonėse diegiamos savikontrolės sistemos. Jos turi būti suprojektuotos taip, kad eliminuotų arba sumažintų riziką iki priimtino lygio ir rizika nekeltų pavojaus žmonių sveikatai, aplinkai,“ – sako iniciatyvos „Sveikatai palankus“ maisto saugos ir kokybės ekspertė Akvilė Lekavičiūtė.

 

Akvile Lekaviciute

 

Svarbu išlikti sąmoningais vartotojais

 

 

„Kontroliuokime rizikos veiksnius patys ir nebūkime abejingi. Informuokime maisto verslo operatorius, jeigu pastebime, nusiperkame nesaugių maisto produktų rinkoje. Visi pranešimai leidžia identifikuoti taisytinas vietas ir tobulėti,“ – įsitikinusi VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė R.Bogušienė.

 

Pagal Europos maisto saugos tarnybos Mokslinės biologinių pavojų komisijos, Veterinarinių priemonių, susijusių su visuomenės sveikata, mokslo komiteto ir kitų komisijų skelbiamas nuomones teisės aktai papildomi mikrobiologinių kriterijų gairėmis įvairioms produktų grupėms. Tačiau tarptautinės mikrobiologinių kriterijų gairės daugeliui maisto produktų dar nenustatytos. Taigi, jei produkto gamintojo šalyje nėra papildomų, vietinių teisės aktų, tuomet turima visiška laisvė.

 

R. Bogušienė priduria, kad sukuriama nauja receptūra, pagaminamas naujas produktas, tačiau jokia išorinė, nepriklausoma tarnyba jam prieš patenkant į rinką neįvertina, nepatikrina ir nepatvirtina, kad nusimatytų, atliktų maisto verslo operatoriaus tyrimų pakanka,  kad produktas bus saugus vartoti žmonėms viso tinkamumo vartoti termino metu, jau nekalbame apie įvertinimą palankus sveikatai ar ne.

 

„Renkantis rinkoje pasirodžiusią naujieną, reikėtų itin kruopščiai įvertinti, nepasikliaujant vien gražia etikete, įpakavimu ar skambiu šūkiu. Perskaitykite ženklinimo etiketėje nurodytas sudedamąsias dalis, laikymo sąlygas, tinkamumo vartoti terminą, jei yra, paruošimo/vartojimo instrukciją. Apžiūrėkite, ar pakuotėje nėra susikaupusio tai produkto grupei nebūdingo skysčio, ar pakuotė sandari, nedeformuota (neišpūsta, dangtelis nepakeltas). Vertinkite juslinius rodiklius (spalva, skonis, kvapas). Būkime sąmoningi ir reiklūs vartotojai,“ –  teigia maisto saugos ir kokybės ekspertė Akvilė Lekavičiūtė.

 

Raminta Bogusiene

 

Kaip nepasiklysti parduotuvių lentynose?

 

Renkantis maisto produktus prekybos centruose, pirmiausia, reiktų susilaikyti nuo stipriai perdirbto maisto, kaip konditerinių gaminių su A4 formato lapo sudedamųjų dalių sąrašu, kurie dažnu atveju yra pavojingiausių transriebalų šaltiniai. Taip pat vengtini visi kiti saldumynai su rafinuotu cukrumi, rafinuotais miltais, hidrintais riebalais, maisto priedų puokšte. Ne išimtis stipriai perdirbti pieno produktai, kaip ledai, jogurtas, sūrio produktai ir pan. su daug cukraus ar druskos. Būtina vengti konservuotų, rūkytų ar kitaip perdirbtų mėsos ir žuvies produktų.

 

„Maistas turi būti saugus, kokybiškas ir sveikatai palankus, aiški jo kilmė ir užtikrinamas šviežumas – šie veiksniai tiesiogiai susiję su mūsų sveikata. Žinoma, tai užtikrina ir prekybininkas, bet vartotojas taip pat turėtų tai įvertinti ir būti reiklus. Pirmenybę teikti neperdirbtiems, gryniems produktams – daržovėms, vaisiams, šviežiai mėsai, nesaldintiems pieno produktams, kiaušiniams, visavertėms grūdinėms kultūroms,” – sako sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

 

Pasak specialistės, kuo galite pasirūpinkite patys t.y. pirkite grynus maisto produktus, jei yra galimybė teikite pirmenybę užaugintiems pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus. Aplenkite sausainių, saldainių, bandelių, tortų, saldintų gėrimų, bulvių traškučių ir kito stipriai perdirbto maisto lentynas, bent jau pasirūpinkite tuo, kuo galite.

 

sveikatai_palankus

 

Parengė: VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė, sveikatai palankios mitybos ir gyvenimo būdo propaguotoja, sveikatai palankaus maisto technologė ir sveikatai palankaus Raminta Bogušienė, tel. 8 645 174 72, raminta.bogusiene@sveikataipalankus.lt.

 

 

Atidarę prekybos centro duris, atėję į turgų tikimės, kad čia parduodami maisto produktai ne tik saugūs, bet ir palankūs mūsų sveikatai. Tikimės, kad jų kokybe jau pasirūpinta ir sukurtas maistas tinkamas vartojimui. Iš dalies taip ir yra. Daugeliu atvejų jis atitinka maistą reglamentuojančius teisės aktus, bet kas ir kaip tikrina, ar sukurtas produktas išsaugo žmonių sveikatą, o gal ją griauna?

 

 

Parduotuvėse – tik saugūs maisto produktai

 

Vis girdime, skaitome pranešimus apie su maistu susijusius skandalus. Ne taip seniai Europoje platinamuose kiaušiniuose rastas draudžiamas pesticidas. Jo rasta ir vištienoje. Dar vienas akibrokštas – ta pati maisto prekė užsienyje – natūralesnės sudėties nei gabenama į Lietuvą ir tiekiamų maisto produktų sudėtis skiriasi nuo tų pačių produktų sudėties kitose šalyse. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos paskelbto tyrimo duomenys surinkti palyginus Vilniuje ir Berlyne esančius tuos pačius maisto produktus. Iš atrinktų 33 rūšių maisto prekių nustatyta, kad 23 iš jų skiriasi ne tik sudėtimi, bet ir skoniu, spalva, konsistencija.

 

„Žinoma, visi teisės aktai įpareigoja maisto verslo operatorius į rinką tiekti tik saugius maisto produktus. Įmonėse diegiamos savikontrolės sistemos. Jos turi būti suprojektuotos taip, kad eliminuotų arba sumažintų riziką iki priimtino lygio ir rizika nekeltų pavojaus žmonių sveikatai, aplinkai,“ – sako iniciatyvos „Sveikatai palankus“ maisto saugos ir kokybės ekspertė Akvilė Lekavičiūtė.

 

Svarbu išlikti sąmoningais vartotojais

 

 

„Kontroliuokime rizikos veiksnius patys ir nebūkime abejingi. Informuokime maisto verslo operatorius, jeigu pastebime, nusiperkame nesaugių maisto produktų rinkoje. Visi pranešimai leidžia identifikuoti taisytinas vietas ir tobulėti,“ – įsitikinusi VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė R.Bogušienė.

 

Pagal Europos maisto saugos tarnybos Mokslinės biologinių pavojų komisijos, Veterinarinių priemonių, susijusių su visuomenės sveikata, mokslo komiteto ir kitų komisijų skelbiamas nuomones teisės aktai papildomi mikrobiologinių kriterijų gairėmis įvairioms produktų grupėms. Tačiau tarptautinės mikrobiologinių kriterijų gairės daugeliui maisto produktų dar nenustatytos. Taigi, jei produkto gamintojo šalyje nėra papildomų, vietinių teisės aktų, tuomet turima visiška laisvė.

 

R. Bogušienė priduria, kad sukuriama nauja receptūra, pagaminamas naujas produktas, tačiau jokia išorinė, nepriklausoma tarnyba jam prieš patenkant į rinką neįvertina, nepatikrina ir nepatvirtina, kad nusimatytų, atliktų maisto verslo operatoriaus tyrimų pakanka,  kad produktas bus saugus vartoti žmonėms viso tinkamumo vartoti termino metu, jau nekalbame apie įvertinimą palankus sveikatai ar ne.

 

„Renkantis rinkoje pasirodžiusią naujieną, reikėtų itin kruopščiai įvertinti, nepasikliaujant vien gražia etikete, įpakavimu ar skambiu šūkiu. Perskaitykite ženklinimo etiketėje nurodytas sudedamąsias dalis, laikymo sąlygas, tinkamumo vartoti terminą, jei yra, paruošimo/vartojimo instrukciją. Apžiūrėkite, ar pakuotėje nėra susikaupusio tai produkto grupei nebūdingo skysčio, ar pakuotė sandari, nedeformuota (neišpūsta, dangtelis nepakeltas). Vertinkite juslinius rodiklius (spalva, skonis, kvapas). Būkime sąmoningi ir reiklūs vartotojai,“ –  teigia maisto saugos ir kokybės ekspertė Akvilė Lekavičiūtė.

 

Kaip nepasiklysti parduotuvių lentynose?

 

Renkantis maisto produktus prekybos centruose, pirmiausia, reiktų susilaikyti nuo stipriai perdirbto maisto, kaip konditerinių gaminių su A4 formato lapo sudedamųjų dalių sąrašu, kurie dažnu atveju yra pavojingiausių transriebalų šaltiniai. Taip pat vengtini visi kiti saldumynai su rafinuotu cukrumi, rafinuotais miltais, hidrintais riebalais, maisto priedų puokšte. Ne išimtis stipriai perdirbti pieno produktai, kaip ledai, jogurtas, sūrio produktai ir pan. su daug cukraus ar druskos. Būtina vengti konservuotų, rūkytų ar kitaip perdirbtų mėsos ir žuvies produktų.

 

„Maistas turi būti saugus, kokybiškas ir sveikatai palankus, aiški jo kilmė ir užtikrinamas šviežumas – šie veiksniai tiesiogiai susiję su mūsų sveikata. Žinoma, tai užtikrina ir prekybininkas, bet vartotojas taip pat turėtų tai įvertinti ir būti reiklus. Pirmenybę teikti neperdirbtiems, gryniems produktams – daržovėms, vaisiams, šviežiai mėsai, nesaldintiems pieno produktams, kiaušiniams, visavertėms grūdinėms kultūroms,” – sako sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

 

Pasak specialistės, kuo galite pasirūpinkite patys t.y. pirkite grynus maisto produktus, jei yra galimybė teikite pirmenybę užaugintiems pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus. Aplenkite sausainių, saldainių, bandelių, tortų, saldintų gėrimų, bulvių traškučių ir kito stipriai perdirbto maisto lentynas, bent jau pasirūpinkite tuo, kuo galite.

 

 

Parengė: VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė, sveikatai palankios mitybos ir gyvenimo būdo propaguotoja, sveikatai palankaus maisto technologė ir sveikatai palankaus Raminta Bogušienė, tel. 8 645 174 72, raminta.bogusiene@sveikataipalankus.lt.