Helovino tradicijos mūsų šalyje dar nėra labai gilios, tačiau tai po kelerių metų gali pasikeisti. Ši šventė kasmet tampa populiaresnė tarp jaunimo. Spalio 31-osios vakarą organizuojami makabriški vakarėliai naktiniuose klubuose, restoranuose ir kitose pasilinksminimo vietose. Magišką Helovino naktį visur galima pamatyti persirengėlių su vaiduoklių, dvasių, raganų, velnių, zombių kostiumais ir makiažu.

 

Kai keltų mirties viešpats Samhainas ateina, prasideda šiurpusis Helovinas. Šventę senovės Airijoje pirmosios pradėjo minėti pagoniškos keltų gentys, kurios metus dalino į du periodus: vasarą ir žiemą. Atitinkamų periodų pradžioje jie švęsdavo vasaros pradžios ir pabaigos šventes. Helovinas – tai ir derliaus pabaigos, žiemos ir Naujųjų metų pradžios, visų šventųjų ir mirusiųjų paminėjimo, piktųjų dvasių išvarymo ir gąsdinimo diena. Tikima, kad naktį iš spalio 31-osios į lapkričio 1-ąją pasaulyje išnyksta ribos tarp žemiškojo ir nežemiškojo pasaulio. Todėl šią naktį keltai persirengdavo įvairių piktųjų dvasių kostiumais, kad jų neatpažintų ir nenuskriaustų tikros piktosios dvasios. Tiesa, kostiumai nebuvo specialiai siuvami, juos atstodavo laukinių gyvūnų odos ir galvos. Keltų ir druidų žyniai uždegdavo „šventąją ugnį“, aplink kurią susirinkdavo kaimo gyventojai. „Šventosios ugnies“ žibintai būdavo paliekami gatvėse piktosioms dvasioms ir ant palangių – mirusiems protėviams. Dievams aukojo gyvulius.

 

Gerokai vėliau šventėje pradėjo dalyvauti vaikai. Jie, persirengę keisčiausiais kostiumais, vaikšto nuo vienų durų iki kitų ir prašo saldainių, pyragų ir kitų gėrybių. Sakoma, kad neduoti prašantiems maisto negalima, nes gali atsitikti nelaimė.

 

Džeko žibintas – vienas svarbiausių Helovino simbolių. Žibintas gaminamas iš moliūgo, išskobiant jo minkštimą. Į vidų įdedama žvakė. Pasakojama legenda apie kalvį Džeką, kuris gyveno labai nuodėmingą gyvenimą, todėl pragare jo jau laukė laisva vieta. Tačiau gudriam valstiečiui net dvejus kartus pavyko pergudrauti velnią. Galų gale jis nebegalėjo patekti nei į pragarą, nei į dangų. Buvo pasmerktas amžinai klajoti tamsoje, pasišviesdamas žibintu, padarytu iš išskobto moliūgo.

 

Ne vien moliūgai, bet ir obuoliai yra magiškas Helovino simbolis. Šią naktį galima pranašauti ateitį, buriantis su obuoliais.

 
  • Obuolio žievelę nulupti viena nenutrūkstančia juostele ir mesti ją per kairį petį. Žievelė nukris tokios raidės forma, kuri bus pirmoji jūsų tikrosios meilės vardo raidė.
  • Tamsaus kambario viduryje uždegti žvakę ir atsisėsti nugara į veidrodį. Obuolį padalinti į devynias dalis ir suvalgyti aštuonias, galvojant mintyse apie rūpimą klausimą. Devintą obuolio gabalėlį permesti per kairį petį. Tada per kairį petį pasižiūrėti į veidrodį. Veidrodyje pasirodys ženklas arba vaizdas, padėsiantis rasti atsakymą į klausimą.
  • Ant nedidelio akmens užrašyti savo vardą ir įmesti jį į laužą. Kitą rytą pelenuose surasti tą akmenį ir jį įdėmiai apžiūrėti. Akmens būklė gali parodyti, kokia bus būsena ateinančiais metais.
  • Du riešutus su kevalais padėti prie ugnies. Jeigu abu riešutai gražiai sudegs, romantiniai santykiai klostysis puikiai ir kitais metais. Jeigu vienas iš jų susprogs, laukia nemalonumai.
  • Paimti mirusio artimo žmogaus nuotrauką ar jam priklausiusį daiktą. Atsisėsti. Rankose laikyti nuotrauką ar atminimo dovaną ir galvoti apie rūpimą klausimą. Užmerkti akis ir atsipalaiduoti. Tada įsivaizduoti, kad ateina miręs artimas žmogus ir užduoti jam tą klausimą. Atsakymas turėtų ateiti natūraliai.