Nuo rudens lygiadienio diena ir naktis tampa vienodos trukmės ir naktis palaipsniui ilgėja iki didžiųjų žiemos švenčių. Šie natūralūs gamtos pokyčiai įspėja, kad reikėtų pasistengti atkurti šviesos ir tamsos pusiausvyrą mūsų organizmuose. Labai dažnai žmonės bijo tamsos ir garbina tik tai, kas šviesu ir gera. Amerikiečių katalikų rašytoja ir poetė Joyce Rupp (g. 1943) rašo: „Džiaugiuosi pagaliau galėdama drąsiai pripažinti, kad tamsa man tapo mažesniu priešu ir didesne vieta tylos puoselėjimui, kur gali lėtai ir nuosekliai bręsti siela. Mano gyvenime sveikintina yra ne tik šviesa, tačiau taip pat aš vis labiau suprantu, kaip labai reikia susidraugauti su vidine tamsa, slypinčia kiekvieno iš mūsų širdyje“.

 

"dirbtinis apšvietimas"

Saulės šviesa žmogaus organizmui yra gyvybiškai reikalinga. Natūrali saulės šviesa yra naudinga tol, kol nesukelia odos nudegimų. Ji skatina vitamino D3 gamybą odoje. Šis vitaminas atlieka prohormonų vaidmenį ir padeda įsisavinti kalcį. Vitaminas D3 reikalingas sveikiems kaulams ir raumenų funkcijoms.

 

Tačiau ar dirbtinis apšvietimas gali prilygti saulės šviesai? Mokslininkų nuomone, greičiausiai ne. Klinikinės endokrinologijos ir metabolizmo žurnale (angl. „Clinical Endocrinology & Metabolism“) teigiama, kad tam tikros elektros apšvietimo rūšys prieš miegą ir naktį gali padidinti II laipsnio diabeto, aukšto kraujo spaudimo ir vėžio riziką.

 

Visų gyvų būtybių organizmas priklauso nuo vidinio laikrodžio, kurį reguliuoja šviesa. Tamsa ir šviesa skatina išsiskirti skirtingas chemines medžiagas smegenyse ir padeda suprasti, kada laikas keltis, o kada eiti miegoti. Melatoniną išskiria kankorėžinė liauka smegenyse, kuri reguliuoja organizmo paros ritmą. Melatonino gamyba sulėtėja arba nutrūksta šviesiuoju paros metu, o suintensyvėja, kai šviesos sumažėja ir prasideda tamsusis paros laikas. Melatoninas priverčia žmones naktį miegoti. Kankorėžinėje liaukoje yra dar viena medžiaga, lotynų kalba vadinama corpora arenacea arba smegenų smėlis. Galbūt dėl šios medžiagos labai pavargę žmonės jaučiasi taip, tarsi jų akis būtų kas nors užpylę smėliu.

 

Koks apšvietimas yra jūsų namuose? Galbūt naudojate energiją taupančios lemputes? Kodėl balta šviesa naudojama gydyti depresiją?

 

Siekdami gyventi ekonomiškiau žmonės atkreipia dėmesį į daugelį dalykų. Nebepaliekama įjungta šviesa visuose kambariuose, atidžiai renkamasi geriausias lemputes, kurios padėtų sutaupyti pinigų. Tačiau jei dažnai kamuoja bloga nuotaika, rekomenduojama rinktis ne tik tokias lemputes, kurios taupo elektros energiją, bet ir… padeda atsikratyti depresijos ir slogių minčių.

 

Šviesos terapija naudojama gydyti vadinamąją depresiją, kuri išsivysto dėl natūralios šviesos trūkumo. Per seansą naudojama balta šviesa, kuri padeda atstatyti sutrikusį paros ritmą. Tai, žinoma, ne vienintelis būdas, kaip gydyti psichikos sutrikimus, tačiau viena iš dažniausiai taikomų alternatyvų.

 

Statistika rodo, kad daugelis žmonių be reikalo iššvaisto 25 – 30 % elektros energijos. Jie tą galėtų padaryti, jei rinktųsi ne kaitriąsias lemputes. Pakeitus kaitriąsias lemputes į taupančias elektros energiją, jau kitą mėnesį gausite mažesnes sąskaitas už elektrą.

 

Nemažai žmonių vengia naudoti elektrą taupančias lemputes, nes yra įsitikinę, kad jos šviečia nepakankamai ryškiai, todėl gadina regėjimą. Tiesa yra ta, kad prekybos vietose parduodama kokybiškų ir ryškiai šviečiančių lempučių, kurios nevargina akių.

 

Tokios lemputės daro kur kas daugiau negu vien tik taupo elektros energiją. Visų pirma jos tarnauja daug ilgiau negu kaitriosios lemputės. Jų šviesa yra švelnesnė ir baltesnė. Ir, kaip jau minėta anksčiau, jos naudojamos gydant depresiją.

 

Iš tikrųjų šviesos terapija vykdoma specialiame kambaryje, kur lempos yra išdėstytos tam tikru atstumu nuo žmogaus. Viskas, ką jis turi daryti, tai judėti arba sėdėti ir stengtis ilgam neužmerkti akių. Nebūtina žiūrėti į lempas. Seansas paprastai trunka nuo 30 minučių iki 2 valandų ir gali trukti nuo kelių dienų iki savaičių.

 

Namuose baltos šviesos lemputės taip pat gali būti turėti teigiamą poveikį organizmui. Ypač dėlto, kad nuo rudens sparčiai trumpėja dienos trukmė ir ilgėja tamsūs vakarai. Tikriausiai dėl šios priežasties galima net įsigyti specialių, antidepresinių lempų.

 

PASTABA! Kilus įtarimams dėl depresijos, geriausia pasikonsultuoti su specialistu, kaip galima pagerinti savijautą. Užsiimti savigyda šiuo atveju nėra rekomenduojama. Depresijos simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį: prislėgta nuotaika, energijos stygius ir sumažėjęs arba dingęs malonumo jausmas.

 

Antriniai depresijos simptomai – miego sutrikimai, apetito neturėjimas, pesimizmas, maža savigarba, perdėtas kaltės jausmas, dažnai pasikartojančios mintys apie mirtį, neryžtingumas ir nenoras užsiimti bet kokia, net anksčiau mėgstama, veikla. Depresiją diagnozuoti galima, jei simptomai išlieka bent dvi savaites, žmogus patiria bent du arba tris pagrindinius simptomus ir du antrinius. Pavyzdžiui, prislėgta nuotaika ir dingęs malonumo jausmas plius miego sutrikimai bei sumažėjusi savigarba.