Libija – neatrastas dykumų perlas

Nors pastaraisiais metais Libija dažniausiai siejama su neramumais, ši šalis gali būti asocijuojama ir su malonesniais dalykais. Įspūdinga Saharos dykuma, auksiniai paplūdimiai, seni kalnų masyvai ar arabiška kultūra dažniausiai taip ir lieka nepažinta dėl sudėtingos politinės situacijos. Drąsiausi keliautojai, įvertinę galimus pavojus, ryžtasi keliauti į šią unikalią šiaurės Afrikos valstybę ir parsiveža neišdildomų įspūdžių.

Susiskaldžiusi valstybė

Libija (dar žinoma kaip Triptolitanija) – viena seniausių Afrikos valstybių. Tai šalis, kuriai susiformuoti įtakos turėjo Romos bei Osmanų imperijos. Bene reikšmingiausia data Libijos istorijoje 642 – 643 m., kuomet šalį užkariavo arabai, prijungę ją prie Kalifato, atnešę islamą bei arabų kalbą. XIX a., kai Libija buvo valdoma Turkijos imperijos, Tripolis buvo ne valstybės centras, o greičiau miestas – valstybė, turintis daugybę atskirų politinių vienetų. Nuo pat Libijos susikūrimo šalyje nebuvo vienybės jausmo. Priešingai, joje visą laiką egzistavo daugybė socialinių struktūrų. Vis dėlto vieni pirmųjų žingsnių link nacionalinio identiteto prasidėjo su Italijos invazija, 1911 metais. Šalis buvo susiskaldžiusi, užimti Tripolio pakrantę nebuvo sunku. Brutali, 10 metų trukusi partizaninė kova, įsirėžė Libijos piliečių sąmonėje, o sukilimo lyderis Omaras al Mukhtaras tapo pirmuoju valstybės herojumi. Jo pastangomis 1951 m. Jungtinės Tautos paskelbė Libijos nepriklausomybę. Vis dėlto šalyje nuolat vyksta įvairūs sukilimai, nelegali migracija bei protestai. Nors kol kas Libija nėra pati saugausia kelionių kryptis, manoma, kad vos tik šalyje įsivyraus harmonija ir ramybė, ji taps viena lankomiausių Šiaurės Afrikos šalių.

Nesibaigiančios saulėtos dienos

Didžiąją dalį Libijos gamtos užima dykumos (90 %), todėl, kaip ir galima numanyti, šalyje dominuoja itin karšti orai. Šiauriausioje Libijos dalyje vyrauja Viduržemio jūros klimatas, primenantis pietų Europos valstybėse vyraujančius orus, tačiau leidžiantis giliau į pietus, link Saharos dykumos, prasideda tropinio klimato juosta. Vidutinė metinė oro temperatūra šalyje yra apie 30 °C. Įdomu, kad dieną čia gali būti nepakeliamai karšta, tačiau naktį temperatūra kartais gali nukristi ir žemiau nulio. Karščiausias metų laikotarpis trunka ganėtinai ilgai: nuo gegužės iki rugsėjo. Tuo metu, kai pajūrio regione temperatūra pakyla iki 38 °C, pietinėje šalies dalyje ji gali siekti net 50 °C. 1922 m. Libijoje, Azizijos mieste buvo užfiksuota aukščiausia temperatūra pasaulyje – 58 °C. Kovo – balandžio mėnesiais pradeda pūsti itin stiprūs, karšti, sausi ir nepastovios krypties dykumų vėjai, dėl to tamsiu paros metu netgi draudžiama vairuoti. Žiemą Libijoje vidutinė oro temperatūra svyruoja tarp 8°C – 16 °C laipsnių šilumos, o šalčiausiu metu (sausį, vasarį) ji gali nukristi ir iki -9 ºC. Be to, gruodžio pabaigoje dykumoje galima pamatyti išskirtinį reginį, kurį vietiniai vadina „Baltosiomis naktimis“. Tuomet ant smėlio nugula plonytis baltas sluoksnis, primenantis šalną. Kritulių Libijoje iškrenta vos 50 – 400  mm per metus, o kartais jų gali nebūti ir kelis metus iš eilės. Todėl nenuostabu, kad augmenija šioje šalyje yra itin skurdi ir gali pasigirti tik nedidelėmis palmėmis ar krūmynais.

Tvirtos arabiškos kultūros šaknys

Kalbant apie gyventojų kultūrą Libijoje, itin svarbų vaidmenį vaidina religija. Libijos gyventojai itin didžiuojasi savo arabiška prigimtimi bei giliomis tradicijomis. 97 %. šalies gyventojų yra musulmonai (daugiausia sunitai), tačiau vakarietiška kultūra neaplenkė ir šios Afrikos valstybės. Be abejo, Libijos ir Europos kultūros turi nemažai skirtumų. Vienas iš jų – Libijoje uždrausta turėti, gerti bei platinti alkoholinius gėrimus. Todėl prieš keliaujant į šią šalį, nerekomenduojama turėti su savimi jokio alkoholio ar net būti jo išgėrus. Be to, šioje kultūroje yra skiriamas išskirtinis dėmesys moterims ir jų aprangai. Vykstant į Libiją, patariama rengtis kuo kukliau, jokiu būdu ne išaukiančiai. Užsienietėms leidžiama dėvėti džinsus ar kitus įprastus europietiškus drabužius bei rodyti plaukus. Juos reikia pridengti tik lankantis šventose vietose. Lankantis paplūdimiuose, moterys taip pat turi laikytis tam tikrų reikalavimų. Maudytis jos gali su maudymosi kostiumėliais, bet jie turi būti kuo uždaresni. Patariama vengti viešų vietų bei bendrų, šeimos paplūdimių ir verčiau pasirinkti atokesnius ar tokius, kuriuose dažniausiai lankosi turistai. Kelionės organizatorius, gidas ar viešbučio darbuotojai padės išsiaiškinti, kaip juos pasiekti.

Vandens pramogos ir pavojai

Libiją skalauja Viduržemio jūra, tad jos teikiamais malonumais gali pasilepinti kiekvienas norintis. Tačiau ne bet kur, nes daugybė paplūdimių Libijoje yra užteršti. Užterštumą itin skatina laivų bei uostamiesčių pramonė, kontrabanda, nuotekų sistemos ir chemijos gamyklos. Kitas didelis taršos šaltinis yra naftos tanklaiviai, kursuojantys Viduržemio jūroje, kurių teršalai pasiekia Libijos pakrantę. Problema ta, kad vietiniai gyventojai užterštą vandenį laiko įprastu dalyku ir nededa didelių pastangų, kad pataisytų susidarusią situaciją. Labiausiai užterštos vietovės – Farwa, Abu-Kammash Sabkha, Artemia, Sabratha, Tripoli, Musrata, Mina Qasr Ahmed, Benghazi, todėl keliaujant po šias vietas, maudynių geriau vengti.

Vietos, kurias verta pamatyti

Nors Libija nėra turistų itin lankomas kraštas, istorinių monumentų čia išties gausu. Tripolis – didžiausias šalies miestas ir uostas, sostine tapo tik 1970 metais. Šiame mieste galima pamatyti įdomių archeologinių statinių, išskirtinių mečečių, Triumfo arką, Ispanijos tvirtovę bei kitų meno kūrinių. Antras pagal lankomumą Libijoje yra senovinis miestas Leptis Magna. Vergai, auksas, geležis bei kiti turtingi metalai atnešė šiam miestui didelius turtus. 193 metais Liucijui Septimijusui Severusui tapus imperatoriumi, Leptis Magna buvo pradėtas gražinti, nes būtent šiame didingame mieste ir gimė pats imperatorius. Lankantis Leptis Magna, vertėtų pamatyti Severijaus arką, kuri buvo pastatyta imperatoriaus garbei, Adriano pirtis, kuriose vyrams ir moterims leidžiama maudytis vienu metu, tačiau skirtingose pusėse, išskirtines šventyklas bei didžiulį amfiteatrą, kurio plotas siekia net 4 ha. Nuo 1982 m. šis istorinis miestas yra įtrauktas į „UNESCO“ sąrašą. Ir žinoma, lankantis Libijoje, būtina apsilankyti Saharos dykumoje. Skrendant iš Tripolio, ją galima pasiekti per maždaug valandą. Saharą taip pat galima pasiekti ir visureigiais, tačiau tai trunka visą dieną. Nors kelionė į dykumą reikalauja daugybės jėgų, įspūdžiai ir išgyventos emocijos to tikrai verti.

Apgyvendinimo galimybės

Viešint Libijoje galima apsistoti tiek viešbutyje, tiek jaunimo namuose, tiek stovyklavietėse. Viešbučiai siūlo tiek minimalius poreikius patenkinančius kambarius, tiek ir prabangesnius apartamentus. Verta pastebėti, kad nedideli privatūs viešbučiai Tripolyje turistų yra labiau mėgstami nei valstybiniai, kuriuose kabo didžiuliai šalies lyderių portretai, o aptarnavimo sistema yra gana nemaloni. Kai kurie vietiniai gyventojai taip pat priima turistus į savo namus, leisdami jiems naudotis virtuve ir kambariais. Be to, šalyje veikia jaunimo hosteliai (buyut ash-shabab), įrengti turistiniuose centruose. Juose teikiamos minimalios paslaugos, kambariai yra bendrabučio tipo, o vandentiekis itin prastos kokybės, bet kainos juose labai mažos. Dykumos regionuose galima išsinuomoti palapinę, tačiau daugelis keliautojų pasirenka nemokamą nakvynę po žvaigždėtu dangumi. Oazių miesteliuose įrengtos stovyklavietės siūlo nakvynę bei dušą po varginančios kelionės dykumoje. Pakrantėse išsidėstę turistiniai kaimeliai teikia vidutinio lygio paslaugas.

Rekomendacijos:

• Libijoje patariama turėti grynųjų pinigų, nes kreditinės kortelės šioje šalyje nėra plačiai naudojamos. Kita vertus, daugelyje viešbučių ir bankų, kai kurios iš jų yra priimamos. Tripolio Kankinių aikštėje galima rasti pagrindinių Libijos bankų padalinių, kuriuose priimamos „Visa“ ir „Mastercard“, o kai kur ir „American Express“ kortelės.
• Keliaujant į Libiją reikalingas ne tik pasas, atgalinis bilietas, bet ir viza. Vienkartinė paprasta viza kainuoja apie 90 eurų (314,83 Lt), o vienkartinė verslo viza apie 140 eurų (484,32 Lt). Per savaitę nuo atvykimo į Libiją reikia užsiregistruoti policijoje. Neužsiregistravus, teks sumokėti baudą.
• Į Libiją rekomenduojama keliauti tik su kelionių agentūromis bei turistų grupėmis, nes dėl esamos situacijos šalyje, savarankiškai užsitikrinti saugią kelionę gali būti itin sudėtinga.

Valstybinės šventės (2015 m.)

• Sausio 3 d. – Moloud (Pranašo gimimo diena)
• Kovo 2 d. – Jamahiriya (Žmogaus teisių deklaracija)
• Kovo 28 d. – Išsilaisvinimo nuo britų diena
• Gegužės 16 d. – Lailat al Miraj (Pranašo nužengimas į dangų)
• Birželio 11 d. – Išsivadavimo nuo amerikiečių diena
• Liepos 17 d. – Eid al – Filr (Ramadano pabaiga)
• Rugsėjo 1 d. – Valstybės arba Revoliucijos diena
• Rugsėjo 23 d. – 26 d. – Eid al – Adha (Aukojimo festivalis)
• Spalio 7 d. – Išsilaisvinimo iš Italijos priespaudos diena
• Spalio 14 d. – Islamo Naujieji metai
• Spalio 23 d. – Ashura (Išsivadavimo diena)
• Gruodžio 24 d. – Nepriklausomybės diena