Nešdamas kryžių į Golgotos kalną Jėzus Kristus minutėlei sustojo pailsėti prie batsiuvio Ahasfero namų. Pamatęs atvykėlį žmogelis su pašaipa balse paklausė, kodėl jis delsia, o ne eina. Kristus pažvelgė į Ahasferą ir jį prakeikė, tardamas tokius žodžius: „Aš stovėsiu čia ir ilsėsiuosi, bet tu vaikščiosi aplink Žemę, tol, kol aš grįšiu“. Taip Ahasferas tapo amžinai klajojančiu žydu – prakeiktu amžinai gyventi žmogumi, kol ateis paskutiniojo Teismo diena ir jis pagaliau galės numirti.

 

Žemėje jis neturės jokių namų ir bus pasmerktas klajoti po pasaulį be jokio poilsio. Pasakojama, kad amžinasis žydas keliauja ieškodamas mirties, bet negali jos rasti. Keliaudamas jis atgailauja už savo nuodėmes ir prašo Dievo pasigailėjimo per paskutiniąją Teismo dieną. Jau labai seniai amžinasis žydas laukia paskutiniosios dienos, melsdamasis ir darydamas gerus darbus.

 

Pasakojama, kad amžinasis žydas sensta kaip ir visi žmonės, kol sulaukia šimto metų, tada išsineria iš senosios odos ir atjaunėja 30 metų. Paskui vėl viskas kartojasi iš pradžių. Viduriniaisiais amžiais būta nemažai liudininkų, kurie sutikdavo amžinąjį žydą, klajojantį kažkurioje pasaulio dalyje. Mainais už skurdų maistą ir nakvynę jis papasakodavo savo liūdno gyvenimo istoriją.

 

Pasmerktąjį žydą Viduramžiais žmonės kartkartėmis sutikdavo visoje Europoje: nuo Armėnijos, Lenkijos ir Rusijos miestų iki Vakarų Europos didmiesčių, Londono

ir Paryžiaus.