Nuo kovo mėnesio arba vėlyvą rudenį kasamos varnalėšos šaknys. Varnalėša – tai vaistinis, iš Europos ir šiaurės Azijos kilęs, astrinių (graižažiedžių) šeimos augalas. Gydomosiomis savybėmis pasižymi visos augalo dalys, tačiau liaudies medicinoje labiausiai vertinamos šaknys. Varnalėšose yra kalcio, kalio, vitamino C, flavonoidų, chlorogeno rūgšties ir kitų naudingų medžiagų.

 

Liaudyje varnalėšų šaknis naudojama, gydant podagrą, reumatą, opas, jaunatvinius spuogus, egzemą ir žvynelinę. Žolininkai šio augalo šaknį naudodavo nuo gyvatės įkandimų ir pasiutligės. Džiovinta varnalėšos šaknis pasižymi šlapimą ir prakaitą varančiomis, kraują valančiomis savybėmis.

 

Varnalėšų aliejus – universali priemonė nuo pleiskanų ir plaukų slinkimo. Aliejuje gausu fitosterolių ir nepakeičiamųjų riebalų rūgščių, todėl jis stiprina plaukus, suteikia jiems žvilgesio ir skatina augimą.

 

Varnalėšų ekstraktas naudojamas, gydant onkologines ligas, nes pasižymi priešvėžinėmis savybėmis. Nemažai žolininkų teigia, kad varnalėšų šaknis gali sustabdyti metastazių plitimą ląstelėse.

 

Varnalėšose yra natūralių medžiagų, kurios naikina bakterijas, sukeliančias šlapimo takų ir inkstų uždegimus.

 

Varnalėšą arbatai reikia virti vandenyje ilgai, apie 45 minutes. Paskui palikti pritraukti nuo 15 iki 20 minučių. Varnalėšų arbata – salsvo skonio.