Sveika gyvensena besidomintys asmenys neretai susiduria su paslaptinga elektrolitų sąvoka. Sakoma, kad būtina atkurti elektrolitų pusiausvyrą, jeigu yra intensyviai sportuojama, sergama širdies ligomis, prakaituojama arba viduriuojama. Apie tai, kas yra tie elektrolitai, kuo jie naudingi ir iš kur jų gauti šiame straipsnyje.

 

sportas

Elektrolitai – tai mineralai, kurie perneša elektros krūvį. Jie reikalingi organizmui, nes reguliuoja nervų ir raumenų funkcijas, palaiko rūgščių ir šarmų pusiausvyrą ir atstato skysčių kiekį. Tokių elektrolitų kaip kalcis, kalis, chloridas, magnis ir natris netenkama per prakaitą, todėl jų pusiausvyrą turi atkurti tinkama mityba.

 

Elektrolitų pusiausvyros sutrikimų gali atsirasti visiems žmonėms. Žinoma, kai kurie yra labiau linkę į tai, kad sutriks organizmo elektrolitų pusiausvyra. Tai priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės per visą gyvenimą. Pavyzdžiui, inkstų ligomis sergantys patenka į didžiausios rizikos grupę, kad ilgainiui išsivystys elektrolitų nepakankamumas. Taip yra dėlto, kad pažeisti inkstai nebegali išfiltruoti visų mineralų taip, kaip sveiki. Be to, elektrolitų trūkumas dažnai diagnozuojamas asmenims, sergantiems alkoholizmu, kepenų ciroze, staziniu širdies nepakankamumu, valgymo sutrikimais, inkstų ligomis, skydliaukės ir prieskydinių liaukų sutrikimais bei patyrus traumą (stiprūs nudegimai ir lūžę kaulai).

 

Lengvos formos elektrolitų sutrikimai gali nesukelti jokių simptomų, tačiau juos galima pastebėti, atlikus įprastą kraujo tyrimą. Sutrikimui progresuojant gali atsirasti simptomai: tamsi šlapimo spalva (dehidratacijos požymis), nereguliarus širdies plakimas, nuovargis, letargija, traukuliai, pykinimas ir vėmimas, žarnyno sutrikimai (viduriavimas ir vidurių užkietėjimas), pilvo spazmai, raumenų silpnumas ir skausmas, nuotaikų pokyčiai, galvos skausmas. Ligos atveju elektrolitų kiekis organizme gali būti atstatomas įvedus lašelinę, atlikus hemodializę, pradėjus vartoti vaistus ir maisto papildus.

 

Elektrolitai natris ir chloridas sudaro valgomąją druską. Sveikatos specialistai rekomenduoja kasdien suvartoti apie 5 g druskos, kuri padeda palaikyti skysčių pusiausvyrą būtiną normaliai ląstelių veiklai. Šiuolaikinėje maisto pramonėje druskos dedama beveik į visus produktus, taip pat ir desertus. Natrio ir chlorido turtinga druska, jautiena, kiauliena, sardinės, sūris, alyvuogės, rauginti kopūstai.

 

Kalio yra daugelyje vaisių ir daržovių, ypač lapinėse, tamsiai žalios spalvos daržovėse: špinatuose, lapiniuose kopūstuose, bananuose, pomidoruose, apelsinuose, melionuose, bulvėse ir džiovintose slyvose. Kalio taip pat yra piene ir jo produktuose. Mineralas palaiko normalią ląstelių funkciją, reguliuoja kraujo spaudimą, saugo nuo kaulų retėjimo ir inkstų akmenų. Kasdien rekomenduojama suvartoti 4,7 mg kalio.

 

Magnis – nepakeičiamas elementas kaulų ir dantų augimui ir sveikatai, nervų ir raumenų funkcijoms, fermentų aktyvinimui. Pakankamas mineralo kiekis mažina kraujo spaudimą, todėl gali sumažinti širdies ligų riziką, apsaugo nuo osteoporozės. Jo apstu lapinėse, tamsiai žalios spalvos daržovėse, riešutuose, grūduose, pupose, pomidorų pastoje. Magnio dienos poreikis moterims – 280 mg, o vyrams – 320.

 

Organizmas kalcį naudoja kaulams ir dantims formuoti, gerina kraujo krešėjimą, raumenų ir fermentų veiklą ir širdies ritmą. Daugiausiai mineralo randama piene ir jo produktuose, taip pat mėsoje, kai kuriose žuvyse, kiaušiniuose, pupose, džiovintuose abrikosuose ir figose, smidruose bei lapiniuose kopūstuose.

 

Visais naudingais elektrolitais būna praturtinti įvairių rūšių mineraliniai vandenys ir sportiniai gėrimai. Pastarieji naudingi ne tik tuo, kad juose gausu gyvybiškai svarbių elektrolitų, bet ir organizmui būtino vandens, kurio per parą reikia suvartoti maždaug 1,5 litro.