Ar tikrai kasdien vartojant mažą dozę aspirino galima sumažinti vėžio ir širdies ligų riziką? Harvardo universiteto mokslininkai nustatė, kad vidutinio amžiaus žmonės, reguliariai vartoję vaistus nuo skausmo, rečiau sirgo bet kokio tipo vėžiu. Visiems prieinamos, nebrangios tabletės gali apsaugoti nuo vėžio, ypač virškinimo sistemos organų.

 

"aspirino tabletės"

Didžiausią poveikį mažų dozių aspirino terapija turėjo žarnyno vėžiui. Žmonės, kurie vartojo aspiriną kiekvieną dieną 6 metus, sumažino riziką susirgti žarnyno vėžiu net 19 %.

 

Tyrėjai, stebėję 136 tūkst. žmonių net 32 metus, prognozuoja, kad mažų dozių aspirino terapija gali padėti išvengti 30 tūkst. ligos atvejų per metus. Lietuvos mastais skaičius taip pat būtų įspūdingas. Sumažėtų skrandžio, kasos, žarnyno, stemplės vėžio atvejų diagnozuojamų kiekvienais metais.

 

Asmenims, kurių šeimos istorijoje būta šių vėžio tipų atvejų, reikėtų pasvarstyti apie mažų dozių aspirino vartojimą reguliariai. Harvardo universiteto mokslininkai, kad mažų dozių aspirino terapija ir reguliarus sveikatos tikrinimas gali padėti išvengti ligų ir išgelbėti tūkstančius gyvybių.

 

Vis dėlto nereikėtų skubėti pradėti vartoti aspiriną. Prieš vartojimą rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Kai kuriais atvejais aspirino vartojimas gali sukelti įvairių šalutinių reiškinių, pavyzdžiui, kraujavimą iš vidaus organų, opas. Šalutiniai reiškiniai dažniausiai nebūna mirtini, tačiau gali prireikti gydymo ligoninėje.

 

Harvardo universitete nustatyta, kad kasdien 6 metus vartoję 81 mg aspirino (ketvirtį 300 mg tabletės), bet kokio vėžio tipo rizika sumažėjo 3 %, o virškinimo organų vėžio (stemplės, skrandžio, žarnyno ir kasos) – net 15 %. Tyrime dalyvavo moterys, ne jaunesnės nei 30 metų, ir vyrai, ne jaunesni nei 40 metų. Jiems kas du metus reikėjo atsakyti į tyrėjų klausimus apie mitybą, gyvenimo būdą, sveikatą ir kitus dalykus. Tie asmenys vartojo šiuos vaistus galvos, sąnarių, raumenų skausmams malšinti arba todėl, kad taip liepė gydytojai, kad sumažintų širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Mažų dozių aspirino terapija dažniausiai paskiriama kaip profilaktinė priemonė tiems, kurie turi didesnę širdies ligų riziką. Labai dažnai mažų dozių aspirino terapija skiriama asmenims, sergantiems diabetu. Tačiau ne visada tai būna tikslinga. Ne visada sergantieji diabetu turi cholesterolio nuosėdų kraujagyslėse, kurios didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

 

Didesnę riziką sirgti žarnyno vėžiu turi tie, kurių šeimos istorijoje buvo ligos atvejų, vyresnio amžiau asmenys, turintys antsvorio, rūkantys ir tie, kurie valgo daug raudonos mėsos, riebalų, vartoja alkoholį.

 

Įdomu tai, kad aspirinas, kaip skausmą malšinanti priemonė, naudojama jau tūkstančius metų. Jau senovės egiptiečiai mokėjo išgauti ekstraktą iš gluosnio žievės, kurių naudojo malšinti gimdymo skausmą. Tačiau palyginus neseniai mokslininkai nustatė, kad aspirinas gali veikti platesnį spektrą ligų. Be jau minėtų ligų, aspirinas gali sumažinti prostatos, kiaušidžių, krūties ir net melanomos (odos vėžio) riziką!

 

Vis dėlto jokių vaistų, įskaitant aspirino, nereikėtų vartoti, nepasitarus su gydytoju. Galima vartoti tik tuo atveju, jei gydytojas nusprendžia, kad šių ar kitų vaistų nauda yra didesnė nei rizika. Visi vaistai turi šalutinį poveikį, to nereikėtų pamiršti. Aspirinas gali dirginti virškinimo traktą, ypač jei vartojamas ilgą laiką didesnėmis dozėmis. Nemalonius pojūčius galima šiek tiek sumažinti, jei prieš vaistus išgertumėte pusę stiklinės šilto vandens ir po – kitą pusę stiklinės šilto vandens. Kai kurie žmonės gali turėti atsparumą aspirinui. Ne visada įsisavinamos padengtos tabletės, todėl reikėtų pirkti klasikinį aspiriną, nepadengtą apsauginiu sluoksniu.