Maitinimo krūtimi istorija prasidėjo, kai pirmasis vyras ir moteris susilaukė savo pirmojo vaiko. Kaip kitaip jie galėjo maitinti naujagimius? Todėl nenuostabu, kad toks natūralus dalykas kaip maitinimas krūtimi apipintas mitais ir legendomis.

 

Daugelyje kultūrų visame pasaulyje kūdikiams neduodavo priešpienio, nes tikėjo, kad jis dar nesubrendęs ir nešvarus. Viena lotynų amerikietė prisiminė, kad mama jai neleido maitinti krūtimi naujagimio keletą pirmųjų dienų, teigdama, kad gali pradėti pūliuoti krūtys. Šis maistingas ir tirštas pienas dažniausiai būdavo nutraukiamas ir išpilamas. „Priešpienis buvo nešvarus, todėl turėjau jo atsikratyti, kad galėčiau tinkamai maitinti savo dukterį“, – pasakojo kita motina iš Vakarų Afrikos. Šis mitas taip pat gajus kai kuriose Azijos dalyse. Pirmosiomis gyvenimo dienomis kūdikiui būdavo duodama arbatos arba saldinto vandens. Indijoje kūdikiams taip pat neduodavo priešpienio, esą jis nešvarus ir sugižęs. Kai kuriose kultūrose priešpienis būdavo vadinamas „raganos pienu“, kuris naujagimį gali užkrėsti baisiomis ligomis.

 

Iš tikrųjų priešpienis labai naudingas naujagimiams. Tirštas, gelsvos spalvos priešpienis apsaugo nuo pažeidimų kūdikio virškinimo sistemą. Priešpienyje yra mažai riebalų ir daug baltymų bei angliavandenių. Priešpienis veikia kaip vidurius laisvinanti priemonė, padedanti pasišalinti iš organizmo bilirubino pertekliui, kuris naujagimiams sukelia geltą. Priešpienis kartais vadinamas pirmąja vakcina, nes jame yra daug baltųjų kraujo kūnelių ir antikūnių.

 

Žmonės, kaip ir visi žinduoliai, gamina ir išskiria pieną iš sekrecijos liaukų. Gilioje senovėje, jeigu gimdydama arba kitaip mirdavo motina, mirti būdavo paliekamas ir naujagimis. Vėliau kūdikis auginti ir maitinti būdavo atiduodamas kitoms maitinančioms motinoms gentyje. Kartais kūdikis būdavo maitinamas kitų gyvūnų, karvės ar ožkos, pienu. Dažnai kūdikiai būdavo girdomi saldintu cukrumi ar medumi vandeniu, sultiniu ar net vynu. Kartais į mišinį kūdikiui būdavo pridedama maltų avižų, ryžių ar miežių. Nenuostabu, kad daug palikuonių neišgyvendavo.

 

Tik XIX amžiuje gydytojai susidomėjo tinkama kūdikių mityba. 1867 metais pasirodė pirmoji mišinio kūdikiams reklama. Gaminys buvo toks sėkmingas, kad ilgainiui daugelis motinų nebenorėjo maitinti krūtimi. Buvo tikima, kad tai šiuolaikiškesnis ir geresnis būdas maitinti vaikus. 1950 metais JAV daugiau nei pusė kūdikių buvo maitinami specialiais mišiniais. Tačiau jau 1970 metais atsigręžta į tradicijas. Moterys norėjo maitinti vaikus, kaip skirta pačios Gamtos. Moksliniais tyrimais buvo įrodyta, kad kūdikio vystymuisi naudingiausias motinos pienas, nes jame yra unikalių medžiagų, kurių nėra mišiniuose kūdikiams. Vaikai, kurie šešis mėnesius buvo maitinami tik motinos pienu rečiau sirgdavo ausų ir kvėpavimo takų ligomis, viduriuodavo. Tokių kūdikių imuninė sistema būdavo stipresnė. Anot kai kurių mokslininkų, maitinimas krūtimi yra tiesiogiai susijęs su aukštesniu vaiko IQ. Krūtimi maitinti kūdikiai rečiau būna nutukę.