Kai kam krištolinė kaukolė yra tik žmogaus kaukolės pavidalo objektas, iškaltas iš kvarco kristalo. Jų būna įvairių: iš skaidraus arba spalvoto krištolo, grubiai ir preciziškai iškaltų. Kai kurios kaukolės būna keleto centimetrų skersmens, kitos – žmogaus galvos dydžio. Krištolinės kaukolės – baisokos, bet tikri meno kūriniai.

 

Daugelis tokių kaukolių nėra kuo nors ypatingos. Tūkstančiai naujų krištolinių kaukolių kasmet pagaminama Brazilijoje, Kinijoje ir Vokietijoje. Tačiau jau daugiau nei šimtmetį ne masinės gamybos makabriški dirbiniai sulaukia išskirtinio archeologų, mokslininkų, parapsichologų ir muziejininkų dėmesio.

 

Manoma, kad privačiose ir viešose kolekcijose gali būti saugoma tuzinas retų krištolinių kaukolių. Kai kurios iš jų pagamintos iš skaidraus, kitos iš dulsvo ar spalvoto kvarco. Įvairaus dydžio kaukolės rastos Meksikoje ir centrinėje Amerikoje.

 

Spėjama, kad šių meno dirbinių amžius gali siekti nuo kelių iki dešimties tūkstančių metų. Kiti mano, kad kaukolės gali būti legendinės salos Atlantidos reliktai arba įrodymas, kad actekų civilizaciją prieš ispanų užkariavimą buvo aplankę ateiviai.

 

Daug kalbama apie šių kaukolių antgamtines galias. Teigiama, kad žmonės, kurie lankėsi vietose, kuriose yra tokių kaukolių, išgyja po sunkių ligų arba įgyja mistinių galių. Tikima, kad krištolinė kaukolė yra tam tikra kompiuterio forma, kuri gali įrašyti energiją ir vibracijas, esančias aplink ją. Kaukolė detaliai atkartos visus įvykius ar žmonių pavidalus, kurie su ja turėjo kontaktą. Krištolinėse kaukolėse slypi visa pasaulio istorija.

 

Tačiau daugelis archeologų ir mokslininkų į tokius aiškinimus žiūri skeptiškai. Mezoamerikos civilizacijų, ypač actekų, mene kaukolės vaizduojamos dažnai. Kaukolės buvo laikomos dvasinio atgimimo simboliu. Be to, kai kurie actekų dievai buvo vaizduojami kaip kaukolės.

 

Naujausi britų muziejaus ir Smitsoniano instituto mikroskopiniai tyrimai parodė, kad kaukolių žymės galėjo būti padarytos tik su šiuolaikiniais įrankiais. Kaukolės galėjo būti pagamintos iki XIX amžiaus vidurio, kai buvo kilęs ypač didelis senųjų civilizacijų susidomėjimas. Šis faktas ir tai, kad nė viena kaukolė nebuvo rasta oficialioje archeologų kasinėjimo vietoje verčia manyti, kad krištolinės kaukolės gali būti klastotės.

 

Abiejų teorijų šalininkai karštai gina savo tiesą, tačiau iš tikrųjų niekas nežino, kas ir kada jas galėjo pagaminti. Paslaptis liks neatskleista, kol nebus atrastas būdas, kaip tiksliai nustatyti šių neorganinių dirbinių amžių…