Visos pasaulio kultūros bandė paaiškinti, kaip atsirado pasaulis. Mokslininkai vis dar siekia atskleisti senovės žmonių pasakojimuose slypinčias paslaptis. Kodėl kai kurie mitai tokie panašūs? Ką protėviai norėjo pasakyti ateities kartoms?

 

"pasaulio sukūrimas"

Lietuva

 

Senovės lietuvių mitas pasakoja, kad pačioje pradžioje nieko nebuvo, tik bekraštis vandenynas ir jį dengiantis ūkas (migla). Virš vandenų migloje gyveno Dievas Ūkopirmas. Jis – vienas iš aukščiausiųjų dievų senovės lietuvių tikėjime. Dievui Ūkopirmui atsibodo būti vienam, todėl jis sukūrė Velnią. Tačiau jiems vien danguje buvo sunku gyventi, nebuvo kur prisėsti, atsistoti. Todėl Dievas liepė Velniui panerti į vandenį ir atnešti bent kelis žiupsnelius žemės. Tik trečią kartą panėręs Velnias atnešė šiek tiek žemių po nagais. Iš tų žemių Dievas padarė salą. Tada jie abu nusileido ant tos salos. Dievas atsigulė ir užmigo, o Velnias nutarė Dievą nustumti į vandenį. Bet į kurią pusę jis stūmė Dievą, toje pusėje žemės vis daugėjo. Galiausiai Dievas pabudo ir paklausė, ką velnias darąs. Velnias dar bandė teisintis, bet Dievas viską suprato ir jį išvarė. Kadangi eiti nebuvo kur, Velnias apsigyveno po žeme.

 

Šiaurės Amerikos indėnai

 

Pačioje pradžioje nebuvo Žemės. Visur tyvuliavo vandenynas. Jame plūduriavo rąstas, ant kurio sėdėjo Dievas sutvėrėjas vardu Napioa. Jis sugalvojo sukurti salą, todėl pasiuntė žuvį, varlę, vėžlį ir driežą, kad iš dugno pasemtų žemių. Visi gyvūnai kažkur dingo, sugrįžo vienintelis vėžlys, kuris burnoje parnešė dumblo. Napioa iš to dumblo nulipdė Žemę, kuri ėmė plėstis. Tada jis sutvėrė žmones ir gyvūnus.

 

Senovės Egiptas

 

Pradžioje nebuvo nei dangaus, nei Žemės, visiškoje tamsoje tvyrojo tik vandenynas. Jame iškilo mažytė salelė. Salelėje išdygo lotoso žiedas, kuriame miegojo pirmasis vaikas – kūrėjas Ptah. Besnausdamas Ptah suvokė, kad yra labai vienišas. Netrukus jis ėmė viską kurti savo mintimis. Pirmiausiai jis sutvėrė dievus – išminties dievą Tehuti ir tiesos deivę Ma‘at. Tada mintimis sukūrė dangaus kūnus – Saulę, Mėnulį, žvaigždes. Saulę jis pavadino vardu Ra – taip atsirado Saulės dievas. Ra sukūrė viską, kas Žemėje yra gyva – žuvis, paukščius, gyvūnus ir žmones. Egiptiečiai pasakoja, kad kažkada ateis toks laikas, kada Ptah vėl užmigs. Tada lotoso žiedas užsiskleis, sulįs atgal į žemę. Žemė paskęs vandenyse ir bus tas pats, kaip ir prieš pasaulio sukūrimą.

 

Indija

 

Tamsoje tyvuliavo didžiulis vandenynas. Iš vandenų gimė ugnis. Vandenys sušilo ir juose atsirado Auksinis kiaušinis. Jis apie metus plūduriavo vandenyje. Maždaug po metų iš auksinio gemalo gimė Brahma – praamžis, vyriausiasis iš Dievų. Jis sudaužė kiaušinį. Kiaušinis suskilo į dvi dalis – iš viršutinės atsirado dangus, iš apatinės – Žemė. Tada Brahma pradėjo laiką. Tačiau jis buvo visiškai vienas, todėl pasijuto liūdnai, jį apėmė baimė. Nuo to laiko kiekvienam žmogui, kuris būna visiškai vienas, būna baisu, liūdna. Kad nebūtų vienišas, Brahma savo minties galia pagimdė šešis sūnus. Jie gimė iš skirtingų Brahmos kūno vietų ir ėmė kurti žemėje viską, kas gyva.

 

Majai

 

Majai – senovėje, Pietų Amerikoje gyvenusi tauta, garsėjusi savo magija ir sudėtingais astrologiniais apskaičiavimais. Senovės majų šventojoje knygoje Popul Vuh pasakojama, kad iki pasaulio atsiradimo buvo tik dangus ir vandenynas. Buvo tamsu ir tylu. Tamsoje skraidė Dievas kūrėjas Aukščiausioji Plunksnuotoji Gyvatė ir Drakonas. Jiedu susitarė, kad reikia sukurti žemę, augalus ir gyvūnus, žmogų. Toliau jie kūrė dalykus tiesiog pasakydami jų vardus, pavyzdžiui ištarė „Žemė” ir tada atsirado Žemė. Taip jie sukūrė kalnus, miškus. Tada Dievai sukūrė gyvūnus ir prisakė, kaip kiekvienas iš jų turi elgtis. Tačiau gyvūnai nemokėjo kalbėti ir šlovinti juos sukūrusių Dievų. Todėl Aukščiausioji Plunksnuotoji Gyvatė ir Drakonas iš molio nulipdė žmogų. Pirmasis žmogus neturėjo proto, mokėjo tik vaikščioti ir daugintis. Jis, kaip ir gyvūnai, nemokėjo melstis ir garbinti dievų. Todėl kūrėjai jį sunaikino. Vėliau Šviesos Deivės Didžiosios Motinos padedami jie iš medžio išdrožė vyrą ir moterį. Iš jų kilo dabartiniai žmonės.

 

Pasaulinis tvanas

 

Mitai pasakoja apie kadaise Žemę dengusius vandenis, pasaulinį tvaną. Mokslininkai mano, senovėje kai kurios Žemės vietos iš tiesų galėjo būti apsemtos. Potvynį galėjo sukelti dėl klimato atšilimo ištirpę ledynai. Gali būti kad mitai pasakoja ir apie cunamį – didelę vandens bangą, kuri užliejo priešistorės miestus. Cunamį galėjo sukelti žemės drebėjimas ar į Žemę atsitrenkęs meteoritas. Pirmykščiams žmonėms gilų įspūdį paliko galinga, viską užvaldanti gamtos stichija. Jie apie tai kūrė pasakojimus, mitus.

 

Žodžio magija

 

Jau senovės žmonės žinojo apie žodžių ir vardų magiją. Dievybės kūrė pasaulį ir jame esančius dalykus, tiesiog pasakydamos jų vardus. Šia idėja remiasi ir magija. Daug kur pasaulyje tikima, kad žinant žmogaus arba gyvūno vardą, galima jį užburti. Žodžiais – užkalbėjimais moka gydyti ir burtininkai. Žodžio galia tiki ir dabartiniai psichologai, gyvenimo sėkmės mokytojai. Kai kurie psichologai teigia, kad mąstydami ir kalbėdami kuriame savo aplinką ir ateitį. Manoma, kad norint būti laimingu, reikia mąstyti pozityviai. Patariama nesikeikti, vengti apkalbų, nepiktžodžiauti.

 

Žmogaus protėviai – žmogbeždžionės

 

Senovės majų pasaulio sukūrimo mite pasakojama, kad dievai iš molio nulipdė pirmąjį žmogų. Jis buvo kvailas – mokėjo tik vaikščioti ir daugintis, nemokėjo garbinti dievų. Todėl jie jį sunaikino ir sukūrė naujus, protingus žmones. Mokslininkai svarsto, kad tas žmogaus protėvis galėjo būti jau išnykusi žmogbeždžionė. Šie dabartinių žmonių protėviai jau mokėjo stovėti ant dviejų kojų, bet dar nemokėjo naudotis įrankiais, neturėjo kultūros. Galiausiai jie išnyko, nes juos išstūmė dabartiniai žmonės. Jeigu tai tiesa, tai šis mitas yra daugiau nei 200 000 metų senumo.

 

Filosofo, okultinių mokslų daktaro Leopoldo Malinausko komentaras

 

Ar pasaulio sukūrimo mitais tikima ir dabar?

 

Dabartiniame pasaulyje irgi tikima mitais – mokslininkai mano, kad pasaulį sukūrė Didysis visatos sprogimas. Tačiau sprogimas nieko negali kurti – tai destruktyvus, griaunantis procesas. Kažkodėl yra tikima, kad po Didžiojo visatos sprogimo kažkaip atsirado pati visata, galaktikos, žvaigždės, planetos.

 

Geriausiai žinomas pasakojimas, kaip buvo sukurtas pasaulis yra Biblijoje, Senajame Testamente. Kiekviena tauta, turinti savo mitologiją, turi ir savo pasaulio sukūrimo versijas. Žinome įvairius pasaulio sukūrimo mitus: skandinavų, baltų, Azijos, Afrikos kultūrų. Jie pasakoja, kaip buvo sukurtas pasaulis ir kodėl. Taip pat pasakojama, kaip tam pasauliui buvo sutvertas žmogus. Iš šių mitų vėliau atsirado religijos.

 

Yra daug mitų, kuriuose pasaulis prasideda iš didelio vandenyno. Mitą apie pasaulio tvaną žino daug kultūrų. Galbūt čia kalbama apie tikrus įvykius?

 

Senųjų pasaulio kultūrų žinios atsispindi ir mituose. Pasaulinis tvanas galėjo būti ir didelis potvynis, kurį sukėlė didžiulis asteroidas, nukritęs į okeaną. Mituose galima rasti ir užuominas apie Žemės apledėjimus, susikeičiančius šiaurės ir pietų polius, klimato kaitą. Pavyzdžiui, Grenlandija kadaise buvo visiškai žalia sala – iš čia ir jos pavadinimas – green land (žalia žemė). Dabar ji visa balta – padengta sniego ir ledynų. Taip senieji pavadinimai parodo, kad pasaulis buvo ir kitoks.

 

Kas sukūrė mitus apie pasaulio atsiradimą?

 

Apie pasaulio sukūrimą mitus kūrė kultūros, kurių dabartinis mokslas nepripažįsta, pavyzdžiui, atlantai. Neseniai Kinijoje buvo rasti 7 – 9 m. ilgio griaučiai – greičiausiai jie priklausė milžinams. Niekas jų nesiima tyrinėti, nes mano, kad tai yra falsifikatai. Tačiau kasinėjimuose dirbantys žmonės tikrai žino, kad kaulai yra tikri. Tokie įrodymai reiškia, kad žemėje, be mūsų gyveno kitos civilizacijos, kitokie žmonės.

 

Ką dar šiuolaikinis žmogus galėtų sužinoti skaitydamas mitus?

 

Yra pasaulio sukūrimo mitai, yra ir pasaulio pabaigos mitai. Tai moko, kad mūsų kultūra ir pasaulis nėra amžini. Apie Žemę skraido daugybė asteroidų. Asteroidas Apofis gali į Žemę atsitrenkti 2036 m. arba jis gali tiesiog pralėkti pro šalį. Pasauliui gresia ir ekologinės katastrofos. Neseniai vyko pasaulinė klimato kaitos konferencija. Pasaulio įtakingieji jau suvokė, kad pasaulis yra pavojingoje padėtyje. Senka geriamojo vandens, naftos, urano ištekliai. Tai rodo, kad mūsų civilizacija gali kažkada pasibaigti.

 

Įdomu

 

  • Mokslininkai svarsto, kodėl pasaulio sukūrimo mitai yra tokie panašūs. Panašumų yra netgi tų tautų mituose, kurias skiria tūkstančiai kilometrų. Gali būti, kad tie pasakojimai buvo sukurti tada, kai pirmieji žmonės atsirado Afrikoje ir dar nebuvo pasklidę po pasaulį. Kiti svarsto, kad senovėje, kai buvo kuriami mitai, žmonės mokėjo bendrauti mintimis per atstumą.
  • Malyje gyvenanti Dogon gentis mano, kad jie į Žemę atkeliavo iš žvaigždės, kuri yra šalia Sirijaus. Mokslininkai manė, kad tai mitas, bet 1970 m., atsiradus tobulesniems teleskopams, paaiškėjo, kad tokia žvaigždė iš tiesų yra. Neaišku, kaip „primityvi“ gentis galėjo žinoti apie žvaigždę, kurios neįmanoma įžvelgti plika akimi.
  • Senovėje ne visur buvo žinoma, kad Žemė yra apvali. Buvo manyta, kad Žemė – tai didelė sala bekraščiuose vandenynuose. Gali būti, kad toks įsitikinimas atsispindi ir mituose – Žemė atsiranda vandenyne, kaip sala.