Šiandien galiojanti vaikų maitinimo tvarka Lietuvos ugdymo įstaigose turi daug privalumų, tačiau egzistuoja ir problemų bei įpročių, kurie turi keistis ne tik teisės aktuose, bet ir ugdymo įstaigose.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. V-964 „dėl Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuolat tobulinamas ir dar vieni pasikeitimai įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d. Vaikai ugdymo įstaigose turėtų valgyti patiekalus su mažiau pridėtinio cukraus ir druskos bei racione nebus maisto produktų su „iš dalies hidrintais riebalais“. Ar visos ugdymo įstaigos, maisto produktų tiekėjai ir atsakingos už kontrolę institucijos pasiruošę šiems pokyčiams?

 

vaikas valgo

 

 

Šiuo metu suderinti su atsakingomis institucijomis ir pavyzdiniai” valgiaraščiai turi būti peržiūrimi kiekvienos ugdymo įstaigos ar atitinka šio teisės akto ribas. Ar valgiaraščius pakartotinai reikės derinti  su atsakinga institucija, juk sumažinus cukraus kiekį, kalorijos neatitiks rekomenduojamų paros normų?!

 

Kiek cukraus ir druskos bus leidžiama maisto produktuose ir patiekaluose?

 

sveikos mitybos standarto zenklas

Gėrimai, kakava, kompotai, sausainiai, bandelės, uogienės, saldūs padažai ir gaminami patiekalai, kurių sudėtyje pridėtinio cukraus daugiau kaip 5 g/ 100 g, turės nepatekti ant vaikų stalo ugdymo įstaigose. Vaikų maitinimui tiekiamame sūryje ir mėsos gaminiuose negalės būti druskos daugiau kaip 1,7 g/ 100 g, kituose produktuose ir gaminamuose patiekaluose druskos galės būti – ne daugiau 1 g/ 100 g.

 

Pasak VšĮ „Tikra mityba“ direktorės Danguolės Gasparavičienės, šiuo metu galiojančiuose „pavyzdiniuose“ valgiaraščiuose, kuriais vadovaujasi didžioji dalis Lietuvos ugdymo įstaigų, pridėtinio cukraus kiekis viršija kai kuriuose maisto produktuose ir patiekaluose netrukus įsigaliojančias normas. Pavyzdžiui, pridėtinio cukraus kiekis maisto produkto 100 gramų yra: kompotas apie 8 g, arbata apie 6 g, bandelės nuo 8 iki 16 g, saldūs padažai apie 25 g. Todėl ugdymo įstaigos, maisto produktų tiekėjai jau dabar turi ruoštis šiems pokyčiams.

 

Maisto produktai – sausainiai, bandelės, uogienės, džemai, gėrimai, dešrelės, sūriai, net gi duona ir kiti maisto tiekėjų pristatomi produktai, kurių negamina ugdymo įstaigose, taip pat turės neviršyti pridėtinio cukraus ir druskos kiekio. Kas tai kontroliuos? Ugdymo įstaiga mato tik produkto ženklinimo informaciją, kurioje pridėtinio cukraus kiekis nėra žymimas. Maisto produktų tiekėjas turės reikalauti iš gamintojų pateikti pridėtinio cukraus kiekį produktuose, o ugdymo įstaiga turės pasitikėti maisto tiekėju?! Su druska galima vertinti ir patiems, jei ant produkto pakuotės pateikta maistingumo deklaracija, kurioje nurodoma druskos kiekis. Tačiau ar visi atsakingi už vaikų maitinimą žino, kad kasdieninėje mūsų duonoje druskos kiekis dažnu atveju viršija 1 g/ 100 g?!”, – teigia sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

 

Su šiais naujais reikalavimais Kauno rajono ugdymo įstaigose jau dabar supažindinami maisto produktų tiekėjai ir už gamybą atsakingos įmonės ir darbuotojai. Vaikams tiekiamų maisto produktų sąrašas yra peržiūrimas, kad atitiktų naujus reikalavimus. Šiuo metu mokyklų dietistės ir valgyklų vadovės koreguoja visas saldžių gėrimų (arbatų, kompotų, kakavos) receptūras, mažinant juose pridėtinio cukraus kiekį iki leistino”, – informuoja Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Žydra Narbutienė.

 

Kodėl iš dalies hidrinti” riebalai bus draudžiami?

 

Danguolė Gasparavičienė

Konditeriniai gaminiai, tokie kaip sausainiai, bandelės, pyragai, kuriuose yra „iš dalies hidrinti“ riebalai negalės atsidurti ant vaikų stalo, nes yra kenksmingų riebalų rūgščių transizomerų šaltinis.

 

Pasaulio Sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja vengti riebalų rūgščių transizomerų, kuriuos gauname tik su maistu ir suvartojimas turėtų būti mažesnis nei 1 proc. nuo bendrojo paros energijos kiekio. Neigiamas poveikis sveikatai kyla suvartojant net ir mažą riebalų rūgščių transizomerų kiekį, tačiau kiek tiksliai produkte, turinčiame “iš dalies hidrintų” riebalų, yra riebiųjų rūgščių transizomerų pasakyti negalima, nes Lietuvoje galiojanti ženklinimo sistema nereikalauja nurodyti esamo riebiųjų rūgščių transizomerų kiekio”, – konstatavo VšĮ Tikra mityba” direktorė Danguolė Gasparavičienė.

 

Atlikus maisto produktų ženklinimo prekybos centruose analizę nustatyta, kad „iš dalies hidrinti riebalai“ kaip numato Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 2011 m. spalio 25 d. „dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams <…>” žymimi dažnu atveju: iš kurių dalis dalinai hidrinti, iš dalies hidrogenizuoti, kurių dalis hidrinti, dalinai sukietinti, nors teisės aktas taikomas nuo 2014 m. gruodžio 13 d. Atsakingiems už vaikų maitinimą gali kilti sunkumų nustatant ar, pavyzdžiui, sausainiuose yra “iš dalies hidrinti riebalai” ar ne?!”, – sako VšĮ Tikra mityba” sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

 

Vaisiai bus tiekiami atskiro maitinimo metu

 

Raminta Bogusiene

Daugelyje pasaulio šalių rekomenduojama, kad daržovės, žalumynai ir vaisiai sudarytų mitybos pagrindą. PSO rekomenduoja suvartoti minimaliai t.y. ne mažiau 400 g per dieną šviežių daržovių ir vaisių.Pavyzdžiui, vidutinis vienas obuolys sveria apie 160 g, morka apie 160 g, pusė avokado be kauliuko apie 80 g – tai jau bus 400 g per dieną. Jei bus suvalgomas dar vienas bananas apie 180 g ir 20 g žalumynų (špinatų bei gražgarsčių) – tai sudarys 600 g ir dienos norma bus didesnė nei minimali. Bulvių vartojimas neturi būti priskiriamas prie daržovių. Pagal teisės akto pakeitimus vaikai vaisius valgys laike, tarp pagrindinių dienos valgymų.

 

Pagal VšĮ „Tikra mityba“ turimus duomenis, vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigose gauna vidutiniškai apie 200 g šviežių daržovių ir vaisių per dieną. Pusryčių metu retai gaunama šviežių daržovių. Pasak sveikatai palankaus maisto technologių, džiugu, jei vaikai grįžę iš ugdymo įstaigų gauna ne tų pačių bulvių ar miltinių gaminių, o daržovių, žalumynų, uogų ir vaisių.

 

Nuo lapkričio 1 d. atnaujinta ir ES finansuojama programa „Vaisiai mokykloms“ – ikimokyklinukams, priešmokyklinukams ir pradinukams nemokamai tiekiami ekologiški arba nacionalinės kokybės produkto (NKP) lietuviški vaisiai. Kauno rajono ugdymo įstaigose buvo atlikta suvartojamų maisto produktų tiksli analizė, kuri parodė kiek vaikai suvartoja šviežių daržovių ir vaisių? Pavyzdžiui, Raudondvario lopšelyje-darželyje vidutiniškai 1 vaikui per dieną skiriama 284 g vaisių ir daržovių, Batniavos pagrindinės mokyklos ikimokyklinio amžiaus vaikams – 250 g, Ežerėlio lopšelyje-darželyje – 308 g”, – statistika dalinasi Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Žydra Narbutienė.

 

Ar reikalingi šiuolaikiški ir sveikatai palankūs patiekalai vaikų valgiaraščiuose?

 

Zydra Narbutiene

Šioje srityje yra būtini pokyčiai, nes Lietuvos ugdymo įstaigose kai kurie patiekalai vis dar ruošiami pagal „tarybines“ technologines korteles. Gaminama riebūs padažai, kepama gausiai džiūvėsėliais aplipdyti” šniceliai ir kotletai. Norint pateikti vaikams sveikatai palankius ir šiuolaikiškus patiekalus yra svarbu ne tik kokybiškos maisto žaliavos, bet ir nauji receptai bei sveikatą tausojančios gamybos technologijos (virimas vandenyje, garuose, gamyba konvekcinėje krosnyje).

 

Į vaikų valgiaraščius būtinai reikėtų įtraukti patiekalų, kurių gamybai naudojami daugiau maistinių skaidulų turintys produktai (daržovės, vaisiai, uogos, viso grūdo miltai bei duonos gaminiai, sėlenos, neskaldytos kruopos, ankštinės kultūros ir pan.). Manoma, kad viena iš civilizacijos ligų priežasčių yra gausiai vartojami rafinuoti maisto produktai, kurių sudėtyje nėra skaidulinių medžiagų. Kita bėda – vaikų įstaigose daugėja alergiškų vaikų, kuriems būtina parengti pritaikytus valgiaraščius, netoleruojamus maisto produktus keičiant kitais”, – teigia Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Žydra Narbutienė.

 

Sveikatai palankaus maisto technologės pasakoja, kad jau dabar kuria naujus patiekalų receptus, technologines korteles, kurie būtų ne tik sveikatai palankūs, atitiktų teisės aktus, bet ir patiktų vaikams. Siekia, kad vaikų valgiaraščiuose būtų šiuolaikiški ir sveikatai palankūs patiekalai, kuriuose būtų pakankamas kiekis vitaminų ir mineralinių medžiagų, o ne vien atitiktų rekomenduojamas kalorijų normas:

 

-      ne mažiau 400 g šviežių daržovių, žalumynų, uogų, vaisių per dieną;

-      daugiau skaidulinių medžiagų;

-      cukraus bendras suvartojamas kiekis per dieną neviršytų PSO rekomenduojamų 12 g;

-      druskos bendras suvartojamas kiekis per dieną neviršytų PSO rekomenduojamų 5 g;

-      būtų naudojami nerafinuoti augalinės kilmės aliejai;

-      patiekalai neprikepę, nepridegę ar pervirti – svarbi technologinio proceso kontrolė, kurios metu turi būti išlaikoma maistinė patiekalo vertė, kad nesusidarytų kenksmingų žmogaus organizmui medžiagų;

-      vaikams gerti vanduo, arbatos ir kiti gėrimai be pridėtinio cukraus. Sultys, nektarai ar vaisių gėrimai keičiami šviežiai spaustomis sultimis arba vaisių-daržovių kokteiliais/ tyrelėmis.

 

VšĮ „Tikra mityba“ siekia suteikti ne tik žinių apie sveikatai palankią mitybą ugdymo įstaigų bendruomenei, bet inicijuoti pokyčius vaikų valgiaraščiuose, kad atsirastų sveikatai palankūs patiekalai ne tik ugdymo įstaigose, viešojo maitinimo sektoriuje, bet ir namų ūkiuose.