Ar žinojote, kad daugelyje riebalams atspariose maisto pakuočių yra galimai kenksmingų medžiagų, kurios gali patekti į maistą?

 

pakuotės

Mokslininkė dr. Laurel Schaider su kolegomis atliko tyrimą, kuriame analizavo 400 maisto pakuočių pavyzdžius iš skirtingų JAV valstijų restoranų, kuriuose galima įsigyti maisto išsinešimui ir nustatė, kad jose yra fluoro. Tyrimas publikuotas 2016 metų vasario 1 dieną moksliniame žurnale „Environmental Science & Technology“.

 

Ankstesni tyrimai parodė, kad kai kurios fluoruotos medžiagos, pavyzdžiui, perfluoroktaninė rūgštis (PFOA) ir perfluoroktaninė sulfoninė rūgštis (PFOS), siejamos su inkstų ir sėklidžių vėžiu, mažu naujagimių svoriu, skydliaukės ligomis, suprastėjusia spermos kokybe, dėl nėštumo padidėjusiu krauju spaudimu ir imuninės sistemos sutrikimais vaikams.

 

Daugelis JAV gamintojų savanoriškai atsisakė naudoti šias rūgštis daugelyje gaminių nuo 2011 metų, tačiau kitos šalys vis dar jas naudoja. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad fluoruoti chemikalai vis dar plačiai naudojami maisto pakuočių gamyboje.

 

„Vienas iš didžiausių sunkumų, vengiant tokių pakuočių, yra ta, kad vien pažvelgus neįmanoma pasakyti, ar gaminant jas buvo naudojamas fluoras. Mes galime rinktis, ar pirkti dėmės atsparų kilimą ar dėmės atsparius baldų apmušalus. Tačiau vartotojui sunku pasirinkti maisto pakuotę, kurioje nebūtų fluoruotų medžiagų“, – aiškino dr. Laurel Schaider.

 

Fluoruoti chemikalai yra priskiriami prie per- ir polifluoralkilinėms medžiagoms (PFSA). Jie naudojami įvairiuose gaminiuose, pradedant kilimais, apmušalais, baigiant grindų vaškavimo priemonėmis ir lauko drabužiais. Kai kurios greitojo maisto pakuotės gali būti gaminamos su PFSA, siekiant, kad per jas nepersigertų riebalai. Tačiau yra įrodyta, kad toksiški chemikalai gali nutekėti į maistą.

 

Daug produktų gamyboje nebenaudojas bisfenolis A (BPA) ne todėl, kad gamintojai buvo priversti taip daryti, bet dėl visuomenės susirūpinimo. Jeigu vartotojai būtų sąmoningesni ir aktyvesni, jie gali paskatinti pramonę keisti savo gamybos būdus.

 

14 kitų medžiagų, naudojamos maisto pakuotėms gaminti:

 
  • Stiklas. Nepralaidus drėgmei ir dujoms. Nereaguojantis su kitomis medžiagomis. Atsparus karščiui. Tačiau trapus ir greitai dūžtantis. Reikia papildomų priemonių, kad sandariai užsidarytų.
 
  • Aliuminis. Nepralaidus drėgmei ir dujoms. Atsparus korozijai ir karščiui. Negali būti suvirinimas. Ribotas struktūrinis stipris.
 
  • Alavuotoji skarda. Nepralaidi, stipri ir lengvai formuojama. Atsparus korozijai ir karščiui. Gali reaguoti su maistu, reikia papildomos dangos.
 
  • Plienas be alavo. Stiprus. Atsparus korozijai (nors ir mažiau negu anksčiau minėti) ir karščiui. Sunku virinti, reikia nuimti dangą.
 
  • Poliolefinai. Gerai išlaiko drėgmę, stiprūs ir atsparūs chemikalams. Tačiau nepakankamai gerai apsaugo dujas.
 
  • Poliesteris. Stiprūs, atsparūs karščiui, turi geras barjerines savybes.
 
  • Polivinilchloridas. Plastiškas, elastingas ir atsparus cheminėms medžiagoms.
 
  • Polivinilideno chloridas. Didelis atsparumas drėgmei ir dujoms. Atsparus karščiui. Ilgai išlaiko karštą maistą.
 
  • Popierius ir kartonas. Gali būti naudojamas dideliems svoriams. Prastai apsaugo nuo saulės šviesos. Perdirbti gaminiai negali būti pakartotinai naudojami sąlyčiui su maistu.
 
  • Polistirenas. Gali būti standžios, plėvelinės arba putų formos. Prastos barjerinės savybės.
 
  • Poliamidas. Stiprus, geros barjerinės savybės.
 
  • Etileno vinilacetatas. Gerai apsaugo dujas, aliejų, riebalus. Drėgmę išlaiko prasčiau.
 
  • PLA. Biologiškai suyranti medžiaga.
 
  • Laminatai. Savybės gali būti individualiai pritaikomos.