Anot žolininkų, vaistažoles reikėtų rinkti prieš ir ypač per Žolinę. Tada jose būna daugiausiai vertingų medžiagų. Artėjant rudeniui Saulės būna vis mažiau, Žemė – nebe tokia derlinga, nes visa, ką turėjo geriausia, jau atidavė augalams. Dar ir šiandien žolininkai po pagoniškų šaknų turinčios Žolinių šventės pradeda džiovinti vaistažoles ir ruošti jas žiemai. Taigi kokių gamtos gėrybių turėtume prisirinkti paskutinįjį vasaros mėnesį?

 

zoline

Balinio ajero žolė naudojama nuo neatmenamų laikų. Seniau vaikai nuo pilvo dieglių ir virškinimo sutrikimų būdavo gydomi ajerų nuoviru. Buvo manoma, kad ajero šaknies kramtymas gali padėti atprasti nuo tabako. Taip pat ajeras būdavo naudojamas nuo dantų skausmo. Iki šiol jis dažnai naudojamas kulinarijoje. Ajerų nuoviras taip pat naudojamas gydyti odos ligas, bėrimus, nudegimus, stiprinti plaukus. Veikliosios ajerų medžiagos malšina skausmą, nuovargį ir kitus nemalonius simptomus.

 

Baltalksnio spurgai pasižymi sutraukiančiomis, kraują stabdančiomis, prakaitavimą skatinančiomis, priešuždegiminėmis ir skausmą malšinančiomis savybėmis. Dėlto jie naudojami gydyti skrandžio ligas, storųjų ir plonųjų žarnų uždegimus, nudegusią odą, dantenų uždegimai ir stabdomas kraujavimas. Taip pat baltalksnių spurgų nuoviras gali būti vartojamas persišaldžius, nuo podagros, reumato. Nuovargį šalina baltalksnio lapų vonios.

 

Beržų lapų arbata vartojama kaip organizmą valanti priemonė, kuri gydo cistitą, slopina reumato ir artrito simptomus. Ji saugiai šalina perteklinius skysčius iš organizmo, nes beržų ekstrakte yra nemažai kalio, kuris padeda išsaugoti mineralų atsargas.

 

Krapuose gausu vitaminų ir mineralų, todėl jie ne tik suteikia malonų aromatą patiekalams, bet ir yra labai sveiki vartoti. Jie gerina virškinimą, padeda išvengti dujų kaupimosi, gydo nemigą, raminą. Krapuose yra daug kalcio, kuris būtinas sveikiems kaulams. Padeda palaikyti normalų cukraus lygį kraujyje.

 

Kmynų sėklos pasižymi labai panašiomis savybėmis kaip ir krapai. Iš sėklų arbata gydo įvairius virškinimo sutrikimus. Kmynų vartojimas mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, normalizuoja cukraus kiekį kraujyje. Kmynų vartojimas gali padėti numesti svorio.

 

Paprastojo apynio spurgai naudojami ne tik alaus gamyboje. Liaudies medicinoje labai vertinamas apynių nuoviras, kuriuo skalaujami plaukai ilgainiui tampa stipresni, mažiau slenka, lūžinėja, galvos oda tampa sveikesnė, be pleiskanų. Apynių spurgai taip pat vartojami kaip šlapimo išsiskyrimą skatinanti, kraują stiprinanti, uždegimą slopinanti priemonė. Apyniai ramina, gerina miego kokybę ir mažina skausmus.

 

Plačialapis gyslotis mažina tinimą, skausmą, stabdo kraujavimą, slopina uždegiminius procesus. Švarūs lapai dedami ant sumuštų, vabzdžių įkąstų vietų. Taip pat gydo kvėpavimo takų ligas, mažakraujystę, skorbutą, rachitą, bėrimus, virškinimo trakto ligas, stiprina imuninę sistemą bei valo kraują. Gydymui naudojami gysločio lapų kompresai, nuovirai ir antpilai.

 

Smiltyninių šlamučių žiedynai skatina tulžies išsiskyrimą, gerina virškinimą, stabdo kraujavimą, gerina apetitą. Itin rekomenduojama gerti šlamučių arbatą sergantiems kepenų ligomis. Tris šaukštus džiovintų žiedų puodelyje užpilti 240 ml virinto vandens. Jį įstatyti į kitą indą su vandeniu ir virti apie 30 minučių. Išvirusį nuovirą nukošti ir gerti du kartus per dieną.

 

Trikerčių žvaginių žolė skatina šlapimo išsiskyrimą, stabdo vidinį kraujavimą iš skrandžio, plaučių gimdos ir kitų organų, gerina virškinimo trakto veiklą, mažina kraujo spaudimą. Žvaginių žolė laikoma homeopatine priemone nevaisingumui gydyti. Gydymui naudojama žvaginių žolės arbata, tačiau jaunų žolės lapelių, kol augalas dar nežydi, galima dėti į salotas, sriubas ir troškinius. Jauni lapeliai nekartūs, juose yra baltymų, angliavandenių, geležies, kalcio ir vitaminų.

 

Triskiaučiai lakišiai dažniausiai naudojami įvairiems bėrimams, odos ligoms, alergijoms gydyti, plaukams stiprinti ir slinkimui stabdyti. Taip pat jie stabdo kraujavimą, stiprina kraujagysles.

 

Ugniažolės liaudies medicinoje naudojamos nuo neatmenamų laikų. Jos naudojamos kaip švelniai veikiantys raminamieji, nuskausminamieji, raumenų spazmus atpalaiduojantys vaistai. Teigiama, kad veikliosios ugniažolių medžiagos slopina gerybinių ir piktybinių auglių augimą. Ugniažolių sultys naikina bakterijas, virusus, todėl jomis gydomos karpos, nuoviru – grybelinės odos ligos, nuospaudos.