Oro tarša nepripažįsta valstybių sienų, o vėjui nereikia paso. Oro tarša dažniausiai atsiranda dėl šių įvairių medžiagų, tačiau didžiausią žalą daro šios keturios medžiagos:

 

ozonas

  • Sieros dioksidas. Viena priežasčių, kodėl jis patenka į atmosferą yra kuro deginimas šiluminėse jėgainėse.
  • Azoto oksidas. Daugiausiai jo yra automobilio išmetamosiose dujose.
  • Anglies monoksidas. Dėl išmetamųjų dujų į atmosferą patenka anglies monoksidas, kuris gali sukelti mirtį.
  • Suodžiai ir dulkės. Kietosiose dalelėse yra pavojingų metalų (švino ir kadmio) ir jos susidaro deginant kurą.

 

Oro tarša daro neigiamą poveikį žemės ūkiui ir ekosistemoms, net esančioms toli nuo taršos šaltinių. Pagrindiniai taršos šaltiniai yra energijos ir šilumos punktai, kietųjų atliekų deginimas, gamyba (gamyklos, fabrikai) ir ypač transportas.

 

Atmosferoje, 15 – 30 km nuo Žemės, tvyro sluoksnis, kuriame yra didžiausia ozono koncentracija. Jis taip ir vadinamas – ozono sluoksniu. Ozonas susidaro veikiant saulės energijai, kai deguonies atomai atsiskiria nuo deguonies molekulės (O2) ir taip atsiranda nauja molekulė. Jeigu ozono sluoksnis galėtų nusileisti ant plokščio paviršiaus, jo storis būtų tik 1,5 mm.

 

Ozonas yra tarsi nematomas filtras, apsaugantis Žemę nuo galimai pavojingų ultravioletinių spindulių, kurie gali sukelti sunkias ligas – odos vėžį, kataraktą (apsidrumsčia akies lęšiukas ir galima net apakti). Gyvybė Žemėje būtų neįmanoma, nepavykus išsaugoti ozono sluoksnį.

 

Ozonas ir klimatas veikia vienas kitą. Ozono poveikis klimatui pirmiausiai pasireiškia temperatūros skirtumais. Kuo daugiau ozono yra tam tikrame oro kiekyje, tuo daugiau šilumos jis sulaiko. Ozonas yra šilumos šaltinis stratosferoje, sugeriantis ultravioletinius saulės spindulius ir didina infraraudonųjų spindulių kiekį troposfesroje. Dėlto ozono kiekio sumažėjimas stratosferoje lemia temperatūros sumažėjimą, o tai veda prie ozono sluoksnio mažėjimo. Ozono nykimas – pagrindinė priežastis, kodėl žemėja temperatūra – skatina poliarinių stratosferos debesų susiformavimą ir ardo ozono sluoksnį.

 

Daugiausiai ozono skylių atsiranda Artyje ir Antarktidoje žiemą ir ankstyvą pavasarį, kai poliariniai stratosferos sūkuriai išsklaido orą dideliu atstumu. Kai oro temperatūra nukrinta iki -78°, susiformuoja debesys iš sieros, azoto ir ledo. Dėl cheminių reakcijų ant ledų kristalų paviršiaus debesyse išsiskiria chlorfluorangliavandeniliai (CFC). Dėl šių medžiagų poveikio prasideda ozono sluoksnio nykimas ir susidaro ozono skylė. Pavasarį didėja oro temperatūra, ledas išgaruoja ir ozono sluoksnis kažkiek atsistato.

 

Daugelis šalių, pajutusios ekologinės katastrofos grėsmę, pradėjo imtis priemonių, siekdamos sumažinti chlorfluorangliavandenilių gamybą ir naudojimą. Nuo 1978 metų JAV uždraudė naudoti fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas (CFC) aerozoliuose. Deja, CFC ir toliau buvo naudojimas kitose srityse nebuvo ribojamas. 1987 metų rugsėjo 16 dieną buvo pasirašytas Monrealio protokolas dėl medžiagų, ardančių ozono sluoksnį, todėl ši diena tapo oficialia tarptautine ozono sluoksnio apsaugos diena. Pagal protokolą dalyviams buvo nustatyti įsipareigojimai apriboti medžiagų, ardančių ozono sluoksnį, gamybą ir importą (eksportą). Šiuo susitarimu įsipareigojama mažinti ozono nykimo lygį.