Ar norite pamatyti savo ateitį? Tada tikriausiai norėsite išbandyti kažką naujo! Pirmiausiai vieną dieną nuo aušros iki sutemų reikia praleisti tamsiame kambaryje. Nevalgyti, nekalbėti, miegoti, nesinaudoti jokiomis technologijomis ir nesusiekti su išoriniu pasauliu visą dieną. Atskirdami save nuo verdančio aplinkui gyvenimo, paruošiate kūną ir sielą švedų pseudopagoniškam ritualui, originalo kalboje vadinamame „Årsgång“ arba „metų pasivaikščiojimu“. Taigi, kodėl turėtumėte sekti švedų pavyzdžiu ir leisti į ilgą, magišką ir meditacinį pasivaikščiojimą tamsią naktį?

 

ateitis

Po to išeiti iš namų, kai laikrodis išmuša 24 valandas. Vienam tamsoje reikia nueiti iki vietinės bažnytėlės arba kitų maldos, Dievo garbinimo namų. Šį ritualą galima atlikti tik vidurnaktį, geriausiai per žiemos saulėgrįžą arba šv. Kalėdas, bet tinka ir bet kuris kitas vakaras. Atvykus prie bažnyčios, reikia apeiti pastatą tris kartus prieš laikrodžio rodyklę, o tada papūsti per priekinių durų raktų skylutę (šis veiksmas padės laikinai atsisakyti prieraišumo tam tikrai religijai). Tai atlikęs žmogus tampa atviras sielų pasauliui ir net gali matyti ateitį.

 

Kuomet Skandinavijoje pagoniški ritualai ir prietarai buvo labai paplitę, kai kurie žmonės, išėję taip pasivaikščioti, paslaptingai dingdavo arba gebėdavo pamatyti tai, kas bus asmeniškai jiems arba bendruomenėje, kurioje jie gyvena, artimiausioje ateityje.

 

Pasivaikščioti išėjęs žmogus gali gauti atsakymus apie santuoką, derlių, karo tikimybę, gali sužinoti, ar šįmet bus gaisrų, tačiau svarbiausia informacija yra apie tai, kas ateinančiais metais mirs.

 

Pasivaikščioti išėjęs žmogus taip pat mato vizijas, pavyzdžiui, mitinį vandens žirgą „Bäckahästen”, kuris susisodina vaikus sau ant nugaros ir kartu su jais visais panyra į vandenį ir juos paskandina. Arba gali pamatyti Huldrą – apgaulingai gražią moteriškos lyties būtybę, ant kurios nugaros vietoj odos dažnai auga kažkas panašaus į medžio žievę ar kitas medžio dalis. Sakoma, kad jie yra miško sargai, kurie privilioja žmones į savo namus ir arba su jais susituokia, arba nužudo. Bet kuriuo atveju auka dingsta amžiams. Kai žmogus yra pasiruošęs užbaigti savo neįprastą pasivaikščiojimą su sielomis iš anapusinio pasaulio, jis turi grįžti į bažnyčią ir iš naujo išpažinti savo tikėjimą.

 

Šis ritualas kažkuo vilioja. Net nereligingiems asmenims toks naktinis pasivaikščiojimas atrodo turintis magijos ir meditacinis. Jį galima lengvai įtraukti į šiuolaikinio, į gamtą orientuoto žmogaus sąmoningumo praktikas.

 

Kaip turėtų atrodyti toks naktinis, meditacinis pasivaikščiojimas šiais laikais? Tarkime, galite išeiti iš namų, nusileidus sutemoms. Ilgai pamedituoti, saulei leidžiantis, tada pasivaikščioti po laukus, pievas ir klonius, rinkti žoleles ir augalus melsvoje Mėnulio šviesoje, šviečiant milijonams žvaigždžių. Grižus namo dalį surinktų augalų sudeginti, o kitą dalį pasilikti sudeginimui per vasaros saulėgrįžą. Tokios naktinės klajonės nepaprastai ramina sielą, padeda užmegzti ypatingą, dvasinį ryšį su tam tikra vieta. Nebūtina eiti link bažnyčių, galbūt ten, kur apsistojote ar gyvenate jų arti net nėra: vizijos ir vaiduokliai tikrai ne visiems. Nereikia savęs versti kažko daryti: galbūt kitą kartą jausitės labiau pasirengęs, užmegzti ryšį su anapusiniu pasauliu. Net puikiai pažįstamos vietos žvaigždžių šviesoje atrodo kitaip. Pasikeitusi matymo perspektyva skatina apgalvoti savo pačių gyvenimą, įvertinti jau atliktu darbus ir pamąstyti apie ateitį. Tai būdas, paremtas švedų folkloru, kaip atrasti savastį, labiau suprasti save ir savo norus. Įdomu, kad švedų kompiuterinių žaidimų kūrėjai „Simogo“ sukūrė žaidimą išmaniesiems telefonams, paremta šia legenda apie mistiškus, ilgus pasivaikščiojimus naktimis „Year Walk“.