Nors pavasaris prasidėjo ir jau beveik įpusėjo, tačiau vis dar stebina šalnomis, sniegu ir žvarbiu vėju. Dažnam kyla klausimas, kodėl pavasaris toks šaltas ir kaip tai susiję su klimato atšilimu. Iš tikrųjų, dėl šaltuko galėtume apkaltinti būtent jį ir tirpstančius Arkties ledynus…

 

Užsienio spaudoje rašoma, kai Arktyje dėl šylančio klimato pradėjo tirpti ledynai, prasidėjo klimato atšilimas ir pasikeitė atmosferos cirkuliacija, dėl kurios planetoje pradėjo dažniau lyti ir snigti. Logiškai mąstant, klimatas turėtų atšilti, bet neatšalti, tačiau viskas nėra taip paprasta. Tirpstant ledynams tarytum išsilaisvina atšiaurus Arkties vandenyno vėjas ir su vis didesne jėga veržiasi link pusiaujo, į pietų pusrutulį. Todėl ir pavasaris būna ilgesnis ir šaltesnis nei įprastai.

 

Kai tirpdami mažėja ledynai, vandenynas tampa vis atviresnis, todėl daugiau drėgmės patenka į atmosferą, kuri joje sušąla ir vėliau iškrenta su krituliais (sniegu arba lietumi). Kita vertus, vasaros XXI amžiuje taip pat šiltesnės nei anksčiau, nes dėl tų pačių vandenynų ledynų tirpsmo į atmosferą išsiskiria šiltnamio efekto dujos.

 

Mokslininkai kol kas negali atsakyti į klausimą, kodėl vykstant tokiems reiškiniams žiemos kai kuriais metais gali būti pakankamai šiltos. Tačiau dauguma sutinka, kad dėl klimato atšilimo žiemos ateityje tik ilgės ir šaltės, nors Žemė iš tikrųjų šils.