Tikriausiai visi gydytojai sutiktų, kad sunkios būklės pacientai į ligoninę dažnai patenka po vidurnakčio, ypač sergantys sunkia astmos forma, ūminiu širdies nepakankamumu bei lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL).

 

D. Britanijos tyrimų duomenimis, net 61 proc. sergančių astma kenčia nuo naktinių kosulio ir dusulio priepuolių, kurie trukdo nakties miegui. Pastebėta, kad po vidurnakčio dažnai sustiprėja astmos simptomai: dusulys ir švokštimas. Manoma, kad tai yra susiję su organizmo paros ritmu (24 valandų ciklu). Hormonų lygiai (pavyzdžiui, streso hormono kortizolio) naktį pasikeičia ir paveikia kvėpavimo takus. Po vidurnakčio sulėtėja kvėpavimas, todėl deguonis lėčiau patenka į kraujotaką ir pašalinamas anglies dvideginis. Dažniausiai miegamuosiuose kambariuose būna daug alergenų, kurie gali sukelti astmos priepuolius: dulkių erkučių patalynėje, čiužiniuose, minkštuose žaisluose, kilimuose ir užuolaidose. Prasta ventiliacija, pelėsiai taip pat yra priežastis, dėl kurios pablogėja sveikata. Gali būti, kad astmos priepuolį sukelia netinkama miegojimo poza – ant nugaros.

 

Artritas – tai skausminga kremzlių, kaulų ir sąnarių liga. Dažniausia artrito forma – osteoartritas, kuriuo sergant pažeidžiami keliai, klubai ir plaštakos. Per ilgas poilsis, miegas gali dar labiau sustiprinti skausmą. Spėjama, kad naktį sąnarių raiščiuose susikaupia per daug tarpląstelinio skysčio ir baltymų. Naktį organizmo procesai sulėtėja, todėl ligoniai prabunda jausdami nepakeliamą skausmą. Sergant pečių bursitu – sąnario tepalinio maišelio uždegimu, pradeda skaudėti sąnarį ir dėl svorio, kuris naktį tenka pečiams. Naktį neišsimiegojus, gali kankinti nuovargis ir prasta nuotaika, todėl skausmas gali paaštrėti net dienos metu.

 

Naktinis prakaitavimas – dažna problema, su kuria susiduria menopauzę išgyvenančios moterys. Menopauzės metu krenta hormonų estrogenų lygis, nuo kurių priklauso pagumburio veikla smegenyse, palaikanti ir reguliuojanti kūno temperatūrą. Moteris dažnai ir dieną išpila prakaitas, tačiau naktį jis būna dar stipresnis. Taip gali būti dėlto, kad miegama po šilta antklode. Be to, miegant nejaučiama, kaip kyla temperatūra ir paskui staigiai nukrenta. Dieną moteris paprastai pajaučia artėjančią karščio bangą ir imasi veiksmų: atidaro langą, nusirengia.

 

Pastebėta, kad klasterinio galvos skausmo priepuolis prasideda maždaug 2 valandą nakties. Apie 50 procentų sergančių migrena, prabunda naktį pajutę sustiprėjusį galvos skausmą. Skausmas gali būti susijęs su miego fazėmis (gilus miegas, greitojo miego fazė REM ir miegas prieš pabudimą).  Apatinėje smegenų dalyje (smegenų kamiene) vyksta procesai, nuo kurių priklauso miegas ir migrenos priepuoliai.

 

Maždaug pusė mirčių įvyksta per pirmąją valandą po širdies smūgio. Dažniausiai širdies priepuoliai įvyksta apie 4 valandą ryto. Anksti rytą įvykę širdies priepuoliai siejami su tuo, kad trombocitai kraujyje tampa lipnesni ir labiau linkę užkimšti kraujagysles. Taip gali būti dėlto, kad naktį organizmas negauna maisto ir vyksta hormoniniai pokyčiai. Be to, naktį baigiasi vaistų, išgertų dieną, poveikis.

 

Peršalimo, virusinių infekcijų simptomai taip pat paūmėja naktį. Pastebėta, kad žmonės, kurie dieną pradeda jausti nerimą, naktį patiria stipresnius skausmus. Peršalimo simptomai gali paūmėti dėlto, kad horizontalioje kūno padėtyje prasčiau išsivalo kvėpavimo takai nei stovint.

 

Nakties nelaukia ir ligoniai, sergantys širdies nepakankamumu. Kai širdis nebegali išpumpuoti pakankamai kraujo iš plaučių, krūtinėje pradeda kauptis skysčiai ir kyla gyvybei pavojingas ūminis širdies nepakankamumo priepuolis. Dažniausiai į ligoninę tokie asmenys patenka apie 3 valandą ryto. Priepuolis taip pat gali kilti dėl horizontalios kūno padėties.