Daugeliui žmonių pavasario pradžia kelia džiaugsmą, suteikia optimizmo ir vilties, kad viskas gali būti geriau. Tačiau kai kuriems šiltojo sezono pradžia kelia visai priešingus jausmus. Vieniems nuotaiką gadina sezoninės alergijos, o kitiems – pavasarinis liūdesys. Iš tiesų pavasaris – tai kritinis laikas, kai šaltį keičia šiluma ir, kai kyla, asmeninės krizės.

 

krizes

Ar lyja lietus, ar šviečia saulė – kai kuriems žmonėms tokie orai gali kelti depresiją. 2012 metais Utrechto universitete (Nyderlandai) mokslininkai atliko tyrimą, norėdami išsiaiškinti, kaip nuotaika priklauso nuo skirtingo oro. Viena tiriamųjų grupė jautėsi blogiausiai, kai oras tapo šiltesnis ir labiau saulėtas. Tyrėjai spėjo, kad šie asmenys turi didesnę sezoninio afektinio sutrikimo riziką.

 

Sezoninis afektinis sutrikimas – tai tam tikra pasikartojanti depresijos forma, kai simptomų pradžia ir pabaiga sutampa su konkrečiu metų laiku kiekvienais metais. Paprastai jis prasideda rudenį arba žiemą ir pranyksta pavasarį. Tačiau 1 iš 10 asmenų, kuriuos vargina šis sutrikimas, nutinka atvirkščiai – psichinė būklė pablogėja pavasarį ir pagerėja rudenį arba žiemą. Dažniausiai pasitaikantys sezoninio afektinio sutrikimo simptomai: nemiga, irzlumas, nerimas, prastas apetitas ir svorio kritimas. Manoma, kad ši depresijos forma gali būti organizmo reakcija į didesnę nei paprastai šilumą (karštį) ir drėgmę, nes atsidūrus vėsesnėje aplinkoje savijauta gali pagerėti, rašo psychologytoday.com.

 

Kita priežastis, kodėl pavasarį žmonės dažniau patiria depresiją ir nerimą, kyla krizės yra hormonų pokyčiai. Taip pat, kaip saulės šviesos trūkumas gali pakeisti tam tikrų už nuotaikų kontroliavimą atsakingų hormonų (pavyzdžiui, melatonino) lygį smegenyse lapkritį, hormonų lygis gali pasikeisti ir tuomet, kai padaugėja natūralios dienos šviesos. Taigi, pavasarinė melancholija nėra retas reiškinys. Bet kokie paros ritmo pokyčiai nuo kurių priklauso, kada kūnas turi eiti miegoti, valgyti, dirbti, paskambinti tėvams, gali sukelti nerimą.

 

Pavasarį melancholija kamuoja dažniau, nes tam tikri įvykiai skatina gręžiotis į praeitį ir panirti į prisiminimus. Pavasarį būna daug progų: vestuvės, egzaminai mokykloje, baigiamųjų darbų rašymas universitetuose ir panašiai skatina prisiminti neįgyvendintas svajones ir troškimus. Šis metų laikas skatina viską daryti greitai, nes reikia viską suspėti laiku, todėl kelia didelį nerimą ir nesaugumo jausmą.

 

Bloga nuotaika gali varginti ir dėl sezoninų alergijų, kurios prasideda maždaug nuo balandžio ir tęsiasi visą augalų žydėjimo laikotarpį net iki rudens.

 

Deja, nors ir yra manoma, kad pavasaris turėtų būti džiaugsmo ir atsinaujinimo laikotarpis, tačiau kartais jis gali kaip tik išryškinti tai, ko trūksta asmeniniame gyvenime. Dėlto ir gali kilti vadinamosios pavasarinės krizės. Tuomet pradedama gailėtis savęs: „Aš esu vienintelis, kuriam atėjęs pavasaris nesukelia džiaugsmo“, todėl žmogus pasijunta dar blogiau negu kitais metų laikais.

 

Leisdamas laiką tarp bendraminčių, išgyvenančių panašius jausmus, toks žmogus gali rasti paguodą ir nusiraminimą, kad vis dėlto nėra toks vienintelis, kuris šiuo metu jaučiasi prastai. Tokiu atveju rekomenduojama nedvejoti ir pradėti lankyti grupinius psichoterapijos užsiėmimus. Taigi, kai kuriems žmonėms šilti balandžio lietūs ir nuostabūs gegužės žiedai, gali tapti priminimu, kad laikas apsilankyti pas psichoterapeutą, o gal net pradėti vartoti antidepresantus ar vaistus nuo nerimo sutrikimų.