Tikriausiai visiems pažįstamas tas jausmas, kai kyla nenugalimas noras ką nors suvalgyti ir kuo daugiau – tuo geriau, ypač jei tai daug cukraus turintys angliavandeniai. Atrodo, kad ir kiek tomis dienomis suvalgytumėte, alkio numalšinti niekaip nepavyksta. Kas sukelia šį valgymo fenomeną? Pasirodo, niekas nevyksta be priežasties.

 

17 priežasčių, kodėl kai kuriomis dienomis valgome daugiau maisto nei paprastai:

 

maistas

  • Troškulys. Žmonės dažnai alkį painioja su troškuliu. Per dieną rekomenduojama išgerti 6 – 8 stiklines vandens. Pajutus alkį pirmiausiai rekomenduojama išgerti stiklinę vandens. Jei po 10 – 20 minučių vis dar norite valgyti, suvalgykite kokį nors sveiką užkandį.
 
  • Valgymas prie televizoriaus ar kompiuterio. Kai smegenys užimtos kita veikla, lengva nepastebėti, kiek iš tikrųjų maisto suvalgoma. Valgyti reikėtų ramiai, prie stalo, reguliariai ir tuo pačiu metu. Televizorius ir kompiuteris turėtų būti išjungtas. Įpročio tikrinti šaldytuvą ar spinteles gali padėti atsikratyti signalo, pavyzdžiui, garsinio magneto, prikabinimas ant durelių. Kiekvieną kartą atidarius duris, pasigirs garsas, skatinantis susimąstyti, ar tikrai jūs to norite.
 
  • Alkoholio vartojimas. Kuo daugiau alkoholio vartojama, tuo daugiau maisto suvalgoma. Alkoholis atpalaiduoja ir sumažina valią, todėl tada ima atrodyti, kad dar vienas riebios picos gabalėlis pakenkti negali.
 
  • Pagrindinių dienos valgymų praleidinėjimas. Ypač svarbu nepraleisti pusryčių. Praleidus pagrindinį valgymą išsiskiria daugiau alkio hormono – grelino, todėl didėja persivalgymo rizika vakare.
 
  • Stresas. Nelaimingas ir stresą jaučiantis žmogus yra labiau linkęs savo skausmą, neviltį ir neigiamas emocijas slopinti maistu. Tokį požiūrį vaikams suformuoja tėvai, duodantys ko nors skanaus, ypač saldaus ir kaloringo, norėdami juos paguosti ir nuraminti.
 
  • Didesnis nei paprastai fizinis aktyvumas. Daugiau sportuojant, reikia daugiau kalorijų, o tai reiškia, kad daugiau maisto.
 
  • Nuobodulys arba reikalų atidėliojimas. Jeigu tai yra priežastis, reikėtų užsiimti kuo nors kitu. Galima sudaryti sąrašą veiklų, kuriomis galima užsiimti ir pakabinti jį ant šaldytuvo. Kiekvieną kartą, kai norėsite atidaryti šaldytuvą, atkreipsite dėmesį į tą sąrašą ir susimąstysite.
 
  • Netinkamų maisto produktų vartojimas. Nuolatinis alkis gali kamuoti ir dėlto, kad vartojami mažos maistinės vertės maisto produktai. Reikėtų valgyti daugiau maisto, turinčių skaidulų, baltymų ir vandens. Tai padės ilgiau išlikti sotiems ir atsispirti pagundai suvalgyti greitojo maisto.
 
  • Visada po ranka esantis maistas. Kaloringų ir nesveikų užkandžių nereikėtų laikyti ant darbo stalo ar matomoje namų vietoje. Tai padės suvartoti mažiau tuščių kalorijų.
 
  • Nuovargis arba miego trūkumas. Kolumbijos universiteto (JAV) mokslininkai atliko tyrimą ir nustatė, kad tie žmonės, kuriems naktį nemiegojo pakankamai, suvalgydavo per dieną maždaug 300 kalorijų daugiau. Taip nutinka dėlto, kad alkio hormono – grelino – lygis padidėja. Šis hormonas siunčia smegenims signalą, kad laikas valgyti, kai nepakanka miego. Oksfordo universiteto, miego ir paros ritmo neurologijos instituto direktorius, profesorius Russellas Fosteris teigia, kad kūnui reikia daugiau angliavandenių ir cukraus, trūkstant miego arba pavargus, nes toks maistas suteikia energijos.
 
  • Menopauzė. Hormonų svyravimai šiuo metu gali sukelti moterims alkį. Progesterono lygis kinta perimenopauzės (2 – 3 prieš menopauzę) laikotarpiu ir tai daro įtaką apetitui.
 
  • Nėštumas. Moterys paprastai jaučiasi nuolat alkanos, kai pastoja, kai organizmo audiniai prisitaiko prie embriono augimo. Šis procesas išeikvoja daug energijos, todėl nėščios moterys gali dažnai jaustis alkanos.
 
  • Antidepresantai. Depresija sergantys asmenys gali prarasti susidomėjimą viskuo, įskaitant į valgymą. Tačiau pradėję vartoti vaistus alkis gali padidėti. Škotijos reabilitacijos centro „Castle Craig“ direktorius, profesorius Jonathanas Chickas teigia, kad antidepresantai (ypač mirtazapinas) sutrikdo pogumburio, smegenų dalies, kuri kontroliuoja apetito jausmą, funkciją, todėl gali padidėti apetitas.
 
  • Vaistai nuo alergijos. Antihistaminiai vaistai, slopinantys alergijas ir šienligę, taip pat gali turėti neigiamą įtaką pogumburiui ir taip pakelti apetitą. Tačiau poveikis atsiranda tik reguliariai vartojant tabletes. Nuo vienkartinės dozės tikrai nieko nenutiks. Jeigu vaistų, keliančių apetitą atsisakyti negalima, tiesiog reikėtų turėti galvoje, kad gali padidėti apetitas ir atidžiau nei paprastai stebėti, ką dedate į burną.
 
  • Blogos vakarykštės žinios. Naujienos apie ekonominį sunkmetį, kriminalus ir kitas nelaimes gali paskatinti valgyti daugiau – skelbia Majamio universitetas (JAV). Manoma, kad kalbos apie sunkius laikus stimuliuoja išlikimo instinktą, todėl kyla noras suvalgyti daug kalorijų turinčio maisto, pavyzdžiui, šokolado.
 
  • Kaltės jausmas, aplankantis suvalgius skanaus maisto. Lankasterio universiteto (D. Britanija) psichologijos ir sveikatos mokslų profesorius Cary Cooperis sako, kad: „Jeigu mes kažką laikome nuodėmingu malonumu, tai psichologiškai gali stimuliuoti apetitą ir kaltės jausmas verčia mus suvalgyti daugiau“.
 
  • Mobilusis telefonas. Ryški, mėlyna šviesa, kurią skleidžia elektros įrenginiai, pavyzdžiui, išmanieji telefonai ir planšetės, gali neigiamai atsiliepti apetitui. Tyrimai rodo, kad mėlyna šviesa pakelia alkio lygį kelioms valandoms – net jeigu žmogus ką tik pavalgė. Taip gali būti, nes ryški, mėlyna šviesa suklaidina biologinį organizmo laikrodį, nuo kurio priklauso noras valgyti. Natūralią šviesą sudaro skirtingos spalvos, įskaitant mėlyną šviesą, kuri siunčia stipriausią signalą smegenims ir padeda atskirti dieną nuo nakties.