Ar teko susimąstyti apie tai, ką kasdien patiria kojos, ypač pėdos? Jos ne tik išlaiko visą kūną, bet ir leidžia jam judėti. Kiekvienas žingsnis – tai sudėtingas kaulų, sąnarių, sausgyslių, raiščių ir kitų audinių darbas. Reguliari pėdų patikra turėtų būti svarbi sveikatos priežiūros dalis.

 

pedos

Geliantis skausmas

 

Pėdų priežiūra neretai apsiriboja pedikiūru ir higienos palaikymu. To visiškai užtenka norint išvengti grybelio, įaugusių nagų arba prakaitavimo. Tačiau tai – tik maža dalis negalavimų, kurie užklumpa pėdas. Žmogaus kūną sudaro 26 kaulai, 33 sąnariai ir per 100 sausgyslių, raumenų bei raiščių. Pėdose taip pat glūdi apie 250 000 prakaito liaukų. Kasdien gali kilti įvairių pėdų deformacijų, skausmų ir kitų nemalonių negalavimų. Statistika byloja, kad bene 80 % pasaulio gyventojų turi nusiskundimų dėl pėdų. Kokios bėdos užklumpa dažniausiai? Tai – prakaitavimas, bėrimai, egzema, įaugę nagai, nagų grybelio infekcija, patempimai, lūžiai, kulnų skausmai, išsikišę pėdų kauliukai, uždegimai, neuroma, sąnarių skausmai ir t. t.

 

Kas sukelia pavojų?

 

Dėl pėdų problemų gali būti kalta nepatogi avalynė, įvairios ligos, traumos, stovimas darbas, paveldimumas ir pan. Tačiau, anot specialistų, dažniausia moterų pėdų negalavimų priežastis – aukštakulnių avėjimas. Teigiama, kad viena iš 10 dailiosios lyties atstovių aukštakulnius avi 3 kartus per savaitę. Iš jų kas trečia patiria traumų arba turi nuolatinių problemų. Didesnė negu 5 cm pakulnė priverčia pėdą slysti į priekį. Taip didžioji kūno svorio dalis atitenka pirštams, todėl kūnas nevalingai virsta į priekį. Statistika byloja, kad tuomet apie 75 % kūno svorio atitenka priekiniams pėdų kaulams. Kompensuojant ir bandant išlaikyti tiesią laikyseną, didesnė apkrova tenka ir keliams, klubams bei apatinei nugaros daliai. Bėgant laikui trumpėja raumenys, kyla jų spazmai, skausmas, pamažu išsikiša pėdų kauliukai. Aukštakulniai siejami ir su lėtiniais pėdų skausmais.

 

Svetainėje medicaldaily.com rašoma, kad 2012 m. atliktas tyrimas parodė, jog jau 20-metėms merginoms, dažnai avinčioms aukštakulnius, pakinta eisena (t. y. išsibalansuoja įprastas svorio centras), sutrumpėja blauzdų raumenys, o žengiant kiekvieną žingsnį kojų raumenys patiria didžiulį stresą, galintį sukelti lėtinį skausmą. Tuo tarpu kitų merginų, kurios aukštakulnius avėjo retai, rezultatai buvo kur kas geresni. Pasak Amerikos osteopatų asociacijos, dažnas aukštakulnių avėjimas sukelia osteoartritą ir didžiųjų kojų pirštų iškrypimą. Todėl patariama aukštakulnius batus avėti tik tuomet, kai stovėti arba vaikščioti reikia ribotą laiką.

 

Pagalba pėdoms

 

Ne visada ir ne visų pėdų negalavimų gali pavykti išvengti, tačiau šį tą galima padaryti. Be to, tai nieko nekainuoja – tik šiek tiek laiko ir dėmesingumo.

 

  • Reguliari patikra. Pėdų tyrimas atliekamas padobarografu. Šis aparatas parodo anatominę pėdų struktūrą, ašis, rotaciją ir apkrovas. Tokiu būdu galima diagnozuoti įvairias pėdų deformacijas ir parinkti tinkamą gydymą arba priemones, apsaugančias sąnarius, sausgysles bei raumenis nuo nereikalingo krūvio.

 

  • Masažas. Teigiama, kad pėdose glūdi visą organizmą veikiantys taškai. Juos masažuojant, spaudžiant galima atkurti skrandžio, kepenų, kasos, smegenų ir kitų organų veiklą. Be to, tai padeda atsipalaiduoti, šalina stresą ir stiprina imunitetą.

 

  • Vaikščiojimas basomis. Tėvai ir seneliai puikiai žino, kad vaikščioti basomis sveika. Tiesa, ne po kambarius, o lauke, kur guli daug akmenukų. Kodėl? JAV „Environmental and Public Health“ žurnale pateikiami kelių studijų rezultatai. Teigiama, kad vaikštant basomis natūraliais paviršiais, pavyzdžiui, žole, smėliu, žvyru, žmogaus kūnas veikiamas žemės elektronų. Kitaip sakant, patiria tarsi įžeminimą, kuris malšina lėtinius skausmus, gerina miego kokybę, širdies veiklą, stiprina endokrininę ir nervų sistemas. M. Ghaly ir D. Teplitz atliko eksperimentą, per kurį imitavo vaikščiojimo basomis žeme sąlygas. 11 iš 12 pacientų, kurie skundėsi miego sutrikimais, streso poveikiu ir skausmais, per 8 savaites pagerėjo miego kokybė, dingo nuovargis bei sumažėjo lėtinis skausmas.

 

  • Patogi avalynė. Reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į aukštakulnius, bet ir į žemakulnę avalynę, ypač jos patogumą bei tinkamumą pėdoms. 2011 m. žurnale „Foot & Ankle Surgery“ paskelbta, kad net 35 % amerikiečių avi netinkamo dydžio batus. Pernelyg greitas kojų nuovargis, dažnos nuospaudos, odos ragėjimas, jautrumo sumažėjimas arba eisenos pakitimai liudija, kad vertėtų keisti avalynę arba išbandyti ortopedinius įdėklus. Pastaroji priemonė išlaiko pėdas taisyklingoje fiziologinėje padėtyje, tolygiai paskirsto krūvį, padeda išlaikyti taisyklingas pėdų ašis ir palengvina vaikščiojimą sergant tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, artritu, cukriniu diabetu, ar po patirtų traumų.

 

Specialistės komentaras

 

Podiatrė Aušra Valevičienė

 

Su kokiomis pėdų problemomis dažniausiai susiduriama?

 

Sunku išskirti, nes negalavimų išties gausu. Blogiausia tai, kad į gydytojus kreipiamasi tik užklupus skausmui. Ypač tai būdinga suaugusiesiems. Neretai juos vargina įvairūs raumenų skausmai, čiurnų patempimai, išsišokę kauliukai, ypač moteris. Vyrai dažniau susiduria su pėdų skausmais sportuodami. Bet kokiu atveju patariama išsitirti pėdas bent kartą gyvenime. Jau esant problemoms, tarkime, įgytai plokščiapėdystei (kai pėdos virsta į vidų), vertėtų pasitikrinti bent kartą per metus. Tik taip bus galima stebėti vykstančius pokyčius pėdose – ar plokščiapėdystė progresuoja, ar ne, galbūt pagerėjo ir pan. Nuo pėdų padėties priklauso visos žmogaus griaučių sistemos sveikata. Tad jei skauda stuburą, visų pirma vertėtų pasitikrinti pėdas.

 

 

Vaikų pėdų problemas dažniau pastebi patys tėvai. Deja, gerokai rečiau į tai dėmesį atkreipia pediatrai. Statistika rodo, kad, pavyzdžiui, kas antras darželinukas turi pėdų problemų – dėl raiščių laisvumo čiurnos virsta į vidų ir taip formuojasi plokščiapėdystė. Mažylių pėdų bei raumenų negalavimus gali išduoti ir vaikščiojimas ant pirštų galų, kojų šleivojimas einant arba bėgant.

 

Kokie veiksniai daro didžiausią įtaką pėdų skausmams, deformacijoms ir kitiems negalavimams?

 

Pėdų ir stuburo problemas sukelia trys pagrindinės veiksnių grupės. Pirmoji – vaikščiojimas kietu, lygiu paviršiumi basomis arba netinkama avalyne, t. y. mokasinų avėjimas. Taip vaikštant atidaužomos pėdos ir stuburas. Žmogaus pėdos nėra lygios, todėl mechaniškai ir anatomiškai skirtos vaikščioti nelygiais paviršiais. Vaikštant lygiais, kietais paviršiais labiausiai kenčia atsikišusios pėdų sritys – kulnai ir padikauliai. Žmogus gali netgi pats atlikti testą, t. y. basas pavaikščioti ir paklausyti, kaip stipriai girdimas statomų kulnų garsas. Kuo jis stipresnis, tuo didesnė atatranka ir tuo daugiau problemų gali kilti ateityje.

 

Antra pėdų ir stuburo negalavimus skatinanti priežastis – ilgas sėdėjimas. Taip pamažu atrofuojasi raumenys, prastėja kraujotaka, pėdų audiniai mažiau aprūpinami reikiamomis medžiagomis.

 

 

Trečioji grupė – nejudra, arba nevaikščiojimas. Žmogus per dieną turėtų nueiti apie 15 km. Šiais laikais nueinama vidutiniškai apie 0,5 km. Padaryti apie 10 000 žingsnių per parą – nemenka, tačiau tik minimali užduotis. Pasitikrinti, ar ji įgyvendinama, galima ir tam tikromis mobiliųjų telefonų programomis, kurios gana tiksliai apskaičiuoja, kiek žingsnių per parą nueina žmogus.

 

Apibendrinant dar kartą galima pabrėžti, kad dažniausiai pėdų negalavimus sukelia netinkama avalynė ir vaikščiojimas lygiais, kietais paviršiais, stovimas darbas bei dažnas aukštakulnių avėjimas. Netgi sportuojant būtina atkreipti dėmesį į avalynę ir dangą. Jeigu žmogus per dieną nueina apie 10 km, tai – sveikintina. Tačiau jei avi mokasinus ir vaikšto lygia danga, pėdos gali taip deformuotis, jog atrodys lyg sergant artritu.

 

Kodėl svarbu rūpintis pėdų sveikata?

 

Pėdos – kiekvieno žmogaus namo, t. y. kūno, pamatas. Kaip stovi pėda, taip stovi visas namelis. Pavyzdžiui, jeigu pėda iškrypusi, virsta į vidų, vidinė kelio sąnario dalis išsitempia, išorinė – trinasi, o klubo sąnario atvirkščiai – vidinė trinasi, išorinė išsitempia. Todėl iškrypsta stuburas. Taip vaikštant nuolatos gali išsivystyti ir uždegiminiai procesai. Pėdas būtina pastatyti lygiagrečiai vaikščiojamam paviršiui ir saugoti nuo perkrovų, t. y. slėgis turi tolygiai pasiskirstyti per visą pėdą.

 

 

Kitaip sakant, pėdos gali lemti stuburo ir sąnarių skausmus. Be to, jose gausu įvairių taškų, kurie susiję su vidaus organais ir teigiama arba neigiama jų stimuliacija. Taigi jei tam tikras pėdos taškas perspaudžiamas, tai gali atsiliepti ir vidaus organo veiklai. Verta atminti, kad masažuojant pėdas galima beveik pusiau sumažinti patirto streso žalą organizmui.