Kodavimas yra psichoterapinis gydymo metodas. Jeigu šis metodas konkrečiam pacientui būna veiksmingas, tai jis visiškai nevartoja alkoholio. Vis dėl to dažnas sutiktų, kad pavadinimas „kodavimas“ skamba labai miglotai ir paslaptingai. Taigi, kas tai per metodika ir kaip didžiausi alkoholikai staiga tampa blaivininkais?

   

Kodavimas gelbsti?

 

Alkoholizmas – lėtinė liga, susijusi su ilgalaikiu svaigiųjų gėrimų vartojimu. Ji pasireiškia nenumaldomu potraukiu alkoholiui, psichine ir fizine priklausomybėmis. Alkoholizmas yra ne tik psichologinė liga, tačiau sukelia ir įvairių fizinių pasekmių: pažeidžia kepenis (gali sukelti kepenų cirozę), didina tikimybę susirgti vėžiu, arterine hipertenzija, be to, alkoholį vartojančius asmenis dažniau ištinka infarktas ir insultas. Svaigieji gėrimai gali sukelti ir staigią mirtį.

 

Jeigu susiformuoja priklausomybė alkoholiui, tai ji išlieka visam gyvenimui. Kenčiančiam nuo alkoholizmo žmogui būtinas adekvatus gydymas. Šiais laikais jau yra veiksmingų šios ligos gydymo būdų, leidžiančių sėkmingai atsikratyti priklausomybės alkoholiui. Vienas tokių būdų yra metodas plačiajai visuomenei žinomas „kodavimo“ pavadinimu, o gydytojų vadinamas streso psichoterapija.

   

Aleksandro Dovženkos metodas

 

Streso terapijos metodas toli gražu nėra naujas, tačiau rusų gydytojas A. Dovženko siekė patobulinti šį metodą taip, kad jis truktų vos penkias minutes.1984 m. jis sukūrė įtaiga grįstą sutrumpintą streso terapijos metodą ir pavadino jį „kodavimu“. Be to, šalia streso terapijos gydytojas pradėjo taikyti ir klasikinės hipnozės seansus.

 

A. Dovženkos metodui pritaria ne visi specialistai, kai kurie netgi atsisako jį vadinti įtaigos metodu, nes taikant įtaigą naudojamasi teigiamomis paciento emocijomis, o atliekant kodavimą – neigiamomis (pacientai smarkiai sukrečiami, todėl į alkoholį nenori net žiūrėti). Teigiama, kad šis gydymo būdas patobulėjo ir padeda daugeliui žmonių atsikratyti žalingų įpročių – svaigiųjų gėrimų vartojimo arba rūkymo.

 

 

Pasiruošimas ir apribojimai

 

Pasak specialistų, pacientas, atvykstantis į streso terapijos seansą, turi būti mažiausiai septynias dienas nevartojęs alkoholio, dar geriau – 10 dienų. Teigiama, kad kodavimo praktika taikoma tik pilnamečiams ir ne vyresniems negu 70 metų asmenims. Procedūros atlikti negalima, jeigu klientas serga epilepsija arba jeigu vartoja stiprius antidepresantus ir kitus stipriai psichiką veikiančius medikamentus. Idealu, jeigu tokių vaistų pacientas nevartoja 10 dienų iki kodavimo. Be to, jeigu pastaruoju metu žmogus turėjo galvos traumų, kodavimas jam taip pat nepadės.

 

 

Atimti paskutinį gyvenimo džiaugsmą?

 

Specialistų teigimu, norintiesiems užsikoduoti galioja dar viena taisyklė – jie tai turi daryti laisva valia, niekieno neverčiami. Čia ir prasideda visos problemos – dažnas alkoholikas nepripažįsta savo ligos ir nemato jokio reikalo gydytis. Arba dar blogiau – alkoholis jam yra vienintelis gyvenimo džiaugsmas, o gydytojas – potencialus paciento priešas, norintis tą džiaugsmo šaltinį iš jo atimti, priversti juo bjaurėtis. Taigi, jeigu nuo alkoholio priklausomas žmogus koduotis ateis ne savo noru, didelė tikimybė, kad nieko gero iš to neišeis.

 

 

90 % tikimybė pasveikti

 

A. Dovženkos kodavimo metodas susideda iš dviejų skirtingų dalių. Pirmoji dalis yra savotiškas išbandymas – vykdomas bendras hipnozės seansas, trunkantis apie valandą, kurio metu nustatoma, ar psichokodavimo metodas konkrečiam žmogui tinka. Antroji dalis – individualus streso terapijos seansas uždarame kabinete, kuris trunka nuo penkių iki septynių minučių. Kuriam laikui užsikoduoti (metams ar septyneriems), specialistų teigimu, leidžiama pasirinkti pačiam pacientui. Teigiama, kad per seansą pasiekiama tokia žmogaus psichologinė būklė, kuri gali panaikinti norą gerti: sukuriama galinga refleksinė reakcija, užtikrinanti abejingumą svaigiesiems gėrimams. Stengiamasi žmogui parodyti jo situacijos baisumą ir taip išvaduoti jį nuo priklausomybės. Tačiau net jeigu pacientas koduotis ateina laisva valia ir labai nori nevartoti alkoholio, tikimybė, kad terapija bus veiksminga, nėra šimtaprocentinė. Be to, kartą per metus patariama atvykti pas specialistus „sustiprinti kodą“.

 

 

Gali visai neveikti

 

Per bendrą hipnozės seansą ne visų pacientų organizmai reaguoja, todėl yra tikimybė, kad terapija teigiamų rezultatų neduos. Be to, gydytojas gali pamatyti, kad tą dieną kurio nors paciento gydyti paprasčiausiai negalima ir jam teks ateiti kitą kartą arba streso terapijos technikos konkrečiam pacientui apskritai negalima taikyti.

 

Kita vertus, po kodavimo žmogus gali vėl pradėti gerti. Net jeigu po psichoterapijos procedūros asmuo negeria 10 metų, užtenka išgerti 100 g alkoholio, ir po to vėl gresia tas pats alkoholizmo liūnas, nes išgėrus iškart atsiranda potraukis svaigiesiems gėrimams. Didelę įtaką daro ir artimieji – pasitaiko, kad draugai ar net šeimos nariai šaiposi iš užsikodavusiojo, jog šis esantis nenormalus ar kad jam neužtekę valios be hipnozės seansų pačiam mesti gerti. Tai labai žeidžia žmogų, daro jį nelaimingą, tad didelė tikimybė, kad pacientas vėl pradės gerti.

 

 

Prašau, atkoduokite!

 

Jeigu manote, kad pradėjus gerti „kodas“ išnyksta, labai klystate! Anot specialistų, įnikus vėl gerti būtina nedelsiant kreiptis į užkodavusį gydytoją, kad šis klientą atkoduotų. Jeigu žmogus to nepadaro ir geria, gali būti padaryta nepataisoma žala jo psichikai. Toks žmogus tampa ypač agresyvus, dažnai netgi geria dar daugiau negu iki jam pritaikant streso terapijos metodą.

 

 

Verta žinoti

 
  • A. Dovženkos metodas nėra naujovė, nes pasaulyje streso terapija naudojama jau labai seniai.
  • Gydymas bus sėkmingas tik tuomet, jeigu pacientas pats norės gydytis.
  • Kiekvienam kodavimo seansui renkamos 20–40 žmonių grupės.
  • Pagal A. Dovženkos metodą, kodavimo laikotarpis negali būti trumpesnis negu 1 metai.
  • Jeigu po streso terapijos procedūros asmeniui prireikia gultis į ligoninę ar net operuotis, būtina pranešti gydančiam personalui, kad pacientui kadaise buvo atliktas kodavimas.
  • Pasak gydytojų, patys pacientai atsikoduoti negali.
  • Teigiama, kad pacientą užkodavęs gydytojas atkoduoja nemokamai.
  • Kartą per metus reikia apsilankyti pas užkodavusį gydytoją psichokodavimo būklei įvertinti.
   

Medicinos centro „Neuromeda“ gydytojas psichiatras Mindaugas Jasulaitis

 

Alkoholizmas yra lėtinė įvairialypė liga. Veiksmingiausias priklausomybės nuo alkoholio gydymo būdas yra kompleksinis, apjungiantis tiek vaistų, sukeliančių alkoholio netoleravimą, slopinančių potraukį išgerti ir stabilizuojančių nervų sistemą, vartojimą, tiek psichologines poveikio priemones, tokias kaip psichologinis konsultavimas, individuali ar grupinė psichoterapija. Priklausomybei nuo alkoholio gydyti itin veiksminga specializuota grupinė psichoterapija: anoniminiai alkoholikai, minesotos programa. Vienas galimų alkoholizmo gydymo būdų yra kodavimas. Tai dažniausiai psichologines ir medikamentines priemones apimanti procedūra, skirta susilpninti potraukį alkoholiui ir sukelti laikiną jo netoleravimą.­­­

 

Kodavimas – būdas kovoti su alkoholizmu, pasitelkiant mirties baimę

 

1984 m. rusų gydytojas A. Dovženko sukūrė įtaiga grįstą („išgersi–mirsi“) priklausomybės nuo alkoholio gydymo metodą, kurį pavadino kodavimu. Nors iš pradžių buvusios Sovietų Sąjungos medikai šį gydymo būdą vertino kritiškai, šiuo metu jis vienas populiariausių. Vis dėlto Vakarų Europoje ir JAV šis metodas nesuprantamas. Vakariečiai, gydydami alkoholizmą, daug dėmesio skiria paties sergančiojo įtraukimui į gydymo procesą. Su juo dalijamasi gydymo eigos etapais, vaistų poveikiu, taikomų metodų pranašumais ir galimais rezultatais.

 

Nuo ko priklauso alkoholizmo gydymo sėkmė?

 

Gydant priklausomybę nuo alkoholio svarbiausia sėkmės sąlyga yra pats žmogus ir jo apsisprendimas nevartoti alkoholio. Jeigu tai pavyksta, nesvarbu, koks buvo naudojamas gydymo metodas – kodavimas, medikamentai, psichoterapija – didžiausias nuopelnas yra žmogaus, sugebėjusio atsisakyti alkoholio. Tačiau klinikinėje praktikoje dažnai tenka susidurti su situacija, kai artimieji nori, kad žmogus negertų, užsikoduotų, bet jam to nereikia. Tokiu atveju sunku tikėtis sėkmės. Visgi kartais tai geriau negu visiškai nekreipti dėmesio į geriantįjį. Labai svarbi žmogaus nuostata, ar jis negeria dėl to, kad buvo užkoduotas, ar jis koduojasi dėl to, kad nori negerti. Pirmu atveju apsauga nuo alkoholio vartojimo yra labai silpna, paremta vien baime. Tokiu atveju užkoduotas žmogus neretai skaičiuoja dienas ir valandas, kada vėl galės gerti.

 

Kodavimo galimybės ir ribos

 

Norint sėkmingai atlikti kodavimo procedūrą, būtinas besikoduojančiojo bendradarbiavimas. Prieš procedūrą vyksta paruošiamasis laikotarpis, kai pacientui paaiškinama kodavimo esmė ir paprašoma ne mažiau kaip 10 dienų nevartoti svaigiųjų gėrimų. Tai labai svarbus gijimo metas, susijęs su fiziologiniais pokyčiais organizme ir psichologiniu nusiteikimu gyventi blaiviai.

 

Neretai kodavimas vertinamas kaip stebuklinga procedūra, kuri lyg chirurgo skalpeliu išpjaus ilgus metus varginusią alkoholizmo problemą. Tikimasi, kad praėjus „kodo“ laikui žmogus visiškai nenorės gerti arba galės gerti saikingai. Kodavimas nėra stebuklas ar operacija, išgydanti nuo priklausomybės.

 

Kartais užsikodavimas vertinamas kaip silpnumo požymis arba žmogaus psichikos žalojimas. Iš tiesų kuomet žmogus negeria, tai negeria ne „kodas“, gydytojas ar vaistai, o jis pats. Tai jo nuopelnas ir pergalė. „Kodas“ gali būti viena iš priemonių, padedančių susilaikyti nuo alkoholio sudėtingame kelyje į blaivybę. Būna, kad žmogus koduojasi trumpam, o negeria ilgai, kartais net visą gyvenimą. Vadinasi, jis buvo apsisprendęs, o procedūra tik pastūmėjo jį į priekį…

 

Priklausomybės nuo alkoholio gydymas yra sudėtingas ir ilgas. Šiandien dar nėra sukurta vaistų ar metodo, kuris padėtų visiškai išspręsti šią problemą. Todėl kodavimas, kaip viena sudedamųjų gydymo dalių, tam tikrame gydymo etape iš tiesų gali padėti pacientui susilaikyti nuo svaigiųjų gėrimų vartojimo.