Artėjant spalio 31-jai, kai Amerikoje ir daugelyje kitų šalių minima keltų pagoniška Helovino šventė, vis dažniau prisimenama apie tai, kokių baimių turi kiekvienas žmogus. Šią dieną žmonės stengiasi pasišaipyti, išgąsdinti savo pačių baimes. Juk iš tiesų jos daugeliui trukdo gyventi. Net jei ši šventė jums nepriimtina, kodėl nepabandžius atsikratyti gyvenimą gadinančių baimių?

 

baime

Ko daugelis žmonių bijo labiausiai? Tai klausimas, kurį kiekvienas turėtų užduoti sau. Baimių būna įvairių: vorų, vaiduoklių, aukščio, kalbėjimo viešai ir t. t. Ar žinojote, ko labiausiai bijo daugelis amerikiečių? Apklausoje, kurioje dalyvavo virš 1500 abiejų lyčių asmenų, dažniausias atsakymas buvo – vaikščioti tamsoje vienam. Nors panaši apklausa Lietuvoje nebuvo atlikta, tačiau galima daryti prielaidą, kad nemaža dalis gyventojų bijo to paties kaip ir žmonės, gyvenantys anapus Atlanto. Žmonių psichologija visur panaši.

 

Žinoma, žmonių baimės keičiasi priklausomai nuo situacijos šalyje ir pasaulyje. Pastaruoju metu dažnai kalbama apie mirtį sėjantį ebolos virusą, todėl šiuo metu viena didžiausių visuotinių baimių yra būtent užsikrėsti šiuo virusu. Kai epidemija bus suvaldyta (nebebus fiksuojami nauji ebolos atvejai, bus sukurti skiepai nuo ligos), ši baimė išblės ir taps nebeaktuali. Tačiau senosios baimės išliks, todėl labai svarbu jas atpažinti ir suprasti, kaip jos veikia mūsų elgesį bei pasąmonę.

 

Taigi didžiausios šių laikų žmogaus baimės yra vaikščioti tamsoje vienam, tapti tapatybės vagystės auka, nesaugumo jausmas internete, tapti masinio ar atsitiktinio susišaudymo auka, kalbėti viešai. Tamsos ir viešo kalbėjimo baimė egzistuoja nuo neatmenamų laikų, likusios atsirado per pastaruosius 20 metų kaip natūrali reakcija į technologijų plėtrą ir nusikaltimų kroniką. Į didžiausių baimių penketuką nepateko serijiniai žudikai ir ateiviai, nes žmonės labiausiai bijo to, su kuo realiai gali susidurti kiekvieną dieną, čia ir dabar, o susidūrimas su minėtais asmenimis yra labai retas atvejis.

 

Žmones taip pat gąsdina galimi teroristų išpuoliai ir klimato tarša, bet ši baimė kitokia. Ji kelia labiau nerimą, o ne baimę. Didžiausią nerimą XXI-ajame amžiuje kelia tapatybės vagystė internete, įmonių vykdomos sekimo programos internete, neturėjimas pinigų ateičiai, vyriausybės vykdomos sekimo programos internete, liga ir kiti fiziniai sutrikimai.

 

Labiausiai žmones gąsdina dalykai tiesiogiai susiję su jų rase, lytimi, pajamomis, gyvenamąja vieta ir asmeniniais įpročiais. Didžiausią poveikį šios baimėms daro televizija. Galima būtų teigti, kad kuo daugiau žmogus žiūri televizijos programų, tuo labiau bijo dėl savo ateities.

 

Baimė likti vieniems nebuvo paminėta šioje apklausoje, bet vis dėlto tai yra viena didžiausių žmonijos baimių. Ir visai nesvarbu, tamsu ar šviesu, vienam būti labai nemalonu. Žmonės taip bijo likti vieni, kad stengiasi susiplanuoti savo dienotvarkę, kad neliktų laiko nė pagalvoti apie tai. Nuo ankstaus ryto iki vakaro jie apsikrauna darbais, net valgydami žiūri televizorių ar kalba telefonu.

 

Tai nereiškia, kad blogai yra leisti laiką su draugais ar gyventi pagal turiningą dienotvarkę. Problema atsiranda tada, kai ši veikla naudojama, siekiant užmiršti savo baimes, įtampą. Nereikėtų stengtis bet kokia kaina išvengti buvimo vienam, o po truputėlį prisijaukinti vienatvę, išmokti su ja gyventi.

 

Gebėjimas būti vienam – tai nereiškia, kad reikia atsiskirti nuo visuomenės ir apsigyventi trobelėje vidury miškų. Tai yra savęs ir savo baimių pažinimas. Pasitikėjimas savimi atsiranda tada, kai žmogus žino ir moka sutarti su savimi pačiu. Tada jokios baimės nekamuoja ir pasakos apie vaiduoklius, gyvenančius spintoje ar ventiliatorių angose kelia tik nuoširdų juoką.