Mokslinė fantastika turi didesnį poveikį ateičiai, negu manoma. Tokių knygų rašytojai įkvepia mokslininkus sukurti tuo metu dar neįsivaizduojamus dalykus. Sunku patikėti, kad jau prieš kelias dešimtis ar net šimtus metų knygose buvo aprašytos šiuolaikinės technologijos: nuo bioninių protezų iki planšetinių kompiuterių.

 

"mokslinė fantastika"

15 knygų, kurios išpranašavo ateitį:

 

  • Jonathano Swifto „Guliverio kelionės“ išpranašavo dviejų Marso mėnulių atradimą. Šiame satyriniame kūrinyje, pirmą kartą išleistame 1726 metais, pasakojama apie vyrą, vardu Guliveris, keliaujantį po skirtingus pasaulius. Pavyzdžiui, viename iš jų gyvena liliputai, o kitame – gigantai. Kai Guliveris pateko į Laputos salą, vietiniai astronomai pastebėjo, kad aplink Marsą sukasi du mėnuliai. Po daugiau nei 150 metų, 1877-aisiais, atrasta, kad Marsas iš tikrųjų turi du palydovus – Fobą ir Deimą.

 

 

  • Mary Shelley „Frankenšteinas“ išpranašavo šiuolaikinių transplantacijų ateitį. 1818 metais, kai anglų rašytoja Mary Shelley parašė ją išgarsinusį „Frankenšteiną“, mokslininkai buvo tik pradėję tyrinėti naują sritį: galimybę reanimuoti mirusius audinius su elektra. Ir nors tų laikų metodai buvo, švelniai tariant, grubūs, jie nutiesė kelią ateities medicinos laimėjimams, tarp jų ir organų transplantacijai, apie kurią rašė M. Shelley.

 

  • Jules Verne „20000 mylių po vandeniu“ išpranašavo elektrinio povandenio laivo sukūrimą. Jules Verne – vienas žymiausių XIX amžiaus vizionierių. Jis teisingai išpranašavo daug dalykų: nuo Mėnulio modulio iki Saulės burės – daugiau nei prieš šimtą metų iki realių atradimų. Tačiau labiausiai stebina pranašystė garsiausioje nuotykių knygoje „20000 mylių po vandeniu“. Romanas buvo išleistas 1870 metais, kuriame buvo aprašytas elektra varomas povandeninis laivas, sukurtas tik po maždaug 90 metų.

 

  • Edwardo Bellamy romanas „Žvilgsnis atgal“ paskatino sukurti kreditinę kortelę. Likus 63 metams iki pirmosios kreditinės kortelės sukūrimo 1888, amerikiečių rašytojas E. Bellamy išleido utopinį romaną „Žvilgsnis atgal, 2000 – 1887“. Knygoje rašoma apie Džulijaną Vestą, kuris miegojo 113 metų, pabudo 2000 metais ir sužinojo, kad norėdami atsiskaityti už prekes visi naudoja kreditines korteles.

 

  • Hugo Gernsbackas romane „Ralfas 124C 41+“ išpranašavo saulės energiją. Vienaiš pirmųjų autoriaus, kurio vardu buvo pavadinta viena prestižiškiausių Hugo literatūros premijų, buvo parašyta 1911 metais, nors veiksmas joje vyksta 2060 metais. Romanas prognozavo saulės energijos, televizorių, magnetofonų, įgarsintų filmų ir kosmoso kelionių ateitį.

 

  • Herbertas Wellsas romane „Išlaisvintas pasaulis“ nuspėjo atominės bombos sukūrimą. 1914 metais išleistame romane H. Wellsas išpranašavo branduolinių ginklų atsiradimą ir galbūt įkvėpė dr. Leo Szilardą sukurti visa niokojančią atominę bombą. H. Wellso romane atominė bomba buvo urano rankinė granata (įprasta bomba su radioaktyviomis dalelėmis). Mokslas šią mintį realizavo tik po 30 metų.

 

  • Aldousas Huxley romane „Puikus naujas pasaulis“ išpranašavo tablečių nuo nuotaikos sutrikimų atsiradimą. Šiame niūriame romane vaizduojama kapitalistinė narkomanų visuomenė, kurioje išlaisvinami žmonės nuo seksualinės monogamijos ir suskirsto juos į kastas. 1931 metais A. Huxley romane numatė, kad ateityje bus naudojami vaistai, keliantys nuotaiką, reprodukcinės technologijos bei atsiras per didelio gyventojų skaičiaus problema.

 

  • George Orwellas romane „1984“ išpranašavo Didžiojo brolio priežiūrą ir masinį sekimą. Klasikiniame distopiniame romane G. Orwellas supažindino pasaulį su „Didžiojo brolio“, „dvigubo mąstymo“, „naujakalbės“, „minčių policijos“ sąvokomis. 1949 metų novelėje vaizduojamas tamsus pasaulis po keturių dešimtmečių, po II pasaulinio karo pabaigos. Daug kalbama apie cezūrą, propagandą, despotišką ateities valdžią. Rašytojas taip pat prognozavo masinį sekimą ir policijos sraigtasparnius.

 

  • Ray Bradbury romane „451 Farenheito“ prognozavo ausinių, įsidedamų į ausį, atsiradimą. 1953 metais ši knyga tapo kultine. Joje pasakojama apie technologiškai pažangią visuomenę, kurioje knygos yra draudžiamos įstatymo, o kiekviena rasta knyga būna sudeginta. Distopijoje aprašomi plokščiaekraniai televizoriai, nešiojami radijo aparatai, į ausis kišamos ausinis bei laisvų rankų įranga.

 

  • Robertas Heinleinas romane „Svetimas svetimoje šalyje“ išpranašavo vandens čiužinio išradimą. 1961 metų romano pagrindinis veikėjas, Valentinas Maiklas Smitas, užaugo Marse ir su kitais marsiečiais grįžo į Žemę. Be to, romane aptariamos tarpgalaktinės politikos ir kitos aštrios temos, autorius išpranašavo vandens lovų atsiradimą porą dešimtmečių anksčiau negu jos iš tikrųjų atsirado.

 

  • Arthuras C. Clarke romane „2001: kosmoso odisėja“ išpranašavo „iPad“ planšetinių kompiuterių atsiradimą. 1968 metais rašytojas aprašė ateivių civilizaciją, kuriančią protingą gyvybę Žemėje. Knygoje daug dėmesio skiriama branduoliniam karui, dirbtinio intelekto (superkompiuteris HAL 9000) evoliucijos pavojams. Tačiau tiksliausiai jis aprašė elektroninius laikraščius, kurie atrodo identiški šiuolaikiniams planšetiniams kompiuteriams.

 

  • Johnas Brunneris romane „Stovėti Zanzibare“ teisingai nuspėjo satelitinės televizijos ir elektrinių transporto priemonių atsiradimą. 1968 metais pasakojama realistiška istorija, kurios fone yra daug šiandien naudojamų technologijų atitikmenų, tarp jų: interaktyvi ir satelitinė televizija, lazeriniai spausdintuvai, elektriniai automobiliai ir net marihuanos legalizavimas.

 

  • Martinas Caidinas romane „Kyborgas“  išpranašavo bioninių protezų ateitį. Šiame 1972 metų romane rašoma apie buvusį astronautą Stivą Ostiną, kuris nelaimingo atsitikimo metu neteko visų galūnių, išskyrus vieną, bei apako viena akimi. Įgula Stivą pavertė kyborgu: pagamino naują koją, nuimamą akies kamerą bei bioninę ranką. Nuo knygos išleidimo iki pirmųjų sėkmingai pritaikytų bioninių protezų praėjo 41 metai.

 

  • Douglasas Adamsas  romane „Keliautojo kosmostopu vadovas po galaktiką“ žodinio vertimo programų atsiradimą. Ši knyga pasirodė 1971 metais. Arturas Dentas iš draugo Fordo Prefekto gauna slaptą galaktikos vadovą, kuriame informuojama, kad Žemė bus sunaikinta. Draugai kartu pabėga, įsibrauna į erdvėlaivį ir pradeda keistų įvykių kupiną kelionę po visatą. Pagrindinis veikėjas čia naudojasi žodinio vertimo įranga, kuri po 34 metų tapo realybe.

 

  • Williamas Gibsonas romane „Neuromantas“ prognozavo kibernetinės erdvės ir programišių (įsilaužėlių į asmeninius kompiuterius) erą. 1984 metų kriminalinis, futuristinis romanas rašo apie programišius bei kitus kibernetinius nusikaltėlius, kurie atkuria ir sugrąžina galimybę išeiti į kibernetinės erdvę. Romanas laimėjo tris svarbiausius mokslinės fantastikos literatūros apdovajojimus („Hugo“, „Nebula“ ir Philippo K. Dicko premiją). Ši knyga įkvėpė sukurti garsųjį filmą „Matrica“, išpranašavo kibernetinės erdvės ir programišių atsiradimą.