Regis, jokia ragana neįsivaizduojama be šiek tiek apsvilusio katilo, kuriame verdami patys įvairiausi eliksyrai ir nuodai. Terminų žodyne rašoma, kad katilas – tai didelis pakabinamas puodas, apvaliu dugnu, su trimis trumpomis kojomis. Katilas skirtas vandeniui pašildyti arba maistui gaminti ant laužo. Priklauso nuo to, kuriame regione pagamintas, jis gali turėti išskirtinių bruožų, įvairių konkrečiam kraštui būdingų simbolių.

 

Katilas – tai ne tik indas gaminti maistą gamtoje. Nuo seniausių laikų jie siejami su antgamtiškomis galiomis. Keltų mitologijoje pasakojama, kad katilai išgelbėdavo karo mūšio lauke kritusių, kalbos dovanos netekusių karių gyvybes. Katiluose keltų deivės išvirdavo magiškus eliksyrus, kuriais apšlakstyti prisikeldavo kariai ir galėdavo grįžti į mūšio lauką kovoti, kol juos vėl kas nužudydavo.

 

Katilas atkartoja įsčių formas, todėl simbolizuoja atgimimą ir sukūrimą. Keltų deivės viralą naudodavo ne tik norėdamos atgaivinti karius, bet ir kitus žmones, kurie nusipelnė jų palankumo.

 

Katilas dažnai vadinamas raganų puodu. Stebuklingąjį viralą iš žolelių, gyvūnų dalių, magiškų elementų, smilkalų ir laiškelių su palinkėjimais raganos užkalba burtažodžiais. Eliksyro virimas lyginamas su vaisiaus augimu įsčiose. Kam lemta atgimti, išgerti eliksyro, sprendžia pati deivė. Svarbu, kad ugnis kaitintų katilo centrą, nes taip viralas įkraunamas daugiau energijos.

 

Virdamos eliksyrą katile raganos stebi vandenį, kuriame kartais susiformuoja pranašiški vaizdai. Pamatę asmens atvaizdą vandenyje kai kurios raganos tą žmogų gali užkerėti arba prakeikti. Eliksyras veikia tik atlikus specialius ritualus. Katilus raganos naudoja ne tik stebuklingiems gėrimams ir vaistažolių nuovirams gaminti. Juose taip pat gamindavo magišką ir ritualinį maistą, gamindavo ir degindavo smilkalus, sudėdavo žvakes, laikydavo maistą, gėrimus, pamerkdavo gėles, uždegdavo ugnį, degindavo popierių ir kitus magiškų ritualų reikmenis.