Vaistažolių vartojimas gydymo tikslais neatsiejamas nuo liaudies medicinos. Net ir šiandien, kai farmacijos pramonė bando mums įpiršti vis veiksmingesnius, laboratorijose sukurtus vaistus, vaistažolių preparatai nelieka užmarštyje. Medicinoje naudojami paprastojo kaštono (lot. Aesculus hippocastanum) vaisiai, lapai, žievė ir žiedai. Kaštonuose yra medžiagos aescino, kuris turi priešuždegiminių savybių.

 

Nuo seno kaštonus naudodavo, esant patinimui, uždegimui, stiprinti kraujagysles. Gali padėti nuo kraujotakos sutrikimų, viduriavimo, hemorojaus, venų varikozės.

 

Specialiai neparuoštų kaštonų žiedų, žievės, lapų ir vaisių vartoti negalima, nes juose yra nuodingos medžiagos eskulino, kuris ruošimo metu suyra. Kaštonų pagrindu pagamintų priemonių negalima vartoti, geriant tam tikrus vaistus. Be to, žydintys kaštonai gali sukelti alergiją.

 

Nors dažniausiai vaistams vartojami kaštono vaisiai, tačiau panašiomis savybėmis pasižymi ir žiedai, primenantys kvapias žvakes. Jie taip pat stiprina kraujagysles ir kapiliarus, padeda nuo kosulio, išoriškai naudojama kaštonų žiedlapių tinktūra slopina reumatinius skausmus. Kaštonų žiedlapių arbata gali būti naudojama kaip tonikas, puoselėjantis odą, mažinantis raukšles ir padedantis išvengti celiulito.