Kas iš tikrųjų yra laimingesni – jauni ar seni?

Amžinas klausimas – kas iš tikrųjų yra laimingesni – jauni ar seni? Pagyvenusių žmonių fizinė sveikata yra prastesnė ir jų protas galbūt nebėra toks aštrus kaip jaunų ir vidutinio amžiaus suaugusiųjų. Tačiau jų psichologinė savijauta gali būti geresnė negu kitose amžiaus grupėse, skelbiama Kalifornijos, San Diego apygardos gyventojų apklausoje.

Amerikiečių tyrėjai vertino 3 pagrindinius faktorius visose amžiaus grupėse, išskyrus vaikystėje: fizinę sveikatą, pažintines funkcijas ir psichikos būklę. Nustatyta, kad vyresni asmenys buvo geresnės psichinės sveikatos nei jaunesni.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad 20 – 30 metų asmenų psichologinė savijauta buvo prasčiausia. Žurnale „The Journal of Clinical Psychiatry“ publikuotame tyrime buvo apklausti žmonės nuo 21 iki 99 metų.

Nepaisant to, kad vyresniame amžiuje padaugėja ligų ir kitų fizinių negalavimų, organizmui senstant keičiasi mąstymo įgūdžiai, tačiau senėjimas taip pat yra susijęs su geresne psichine sveikata, didesniu laimės jausmu ir pasitenkinimu gyvenimu – aiškino Kalifornijos Universiteto senėjimo tyrimų instituto ir minėto tyrimo vadovas dr. Dilipas Jeste, rašo hufftingtonpost.com. Kitaip tariant, kuo žmogus vyresnis, tuo mažiau jis patiria nerimo, streso ir turi mažesnę tikimybę susirgti depresija.

Paplitusi nuomonė, kad senatvėje viskas būna prasčiau, pradedant nuo fizinės sveikatos ir baigiant sumažėjusiu laimės jausmu ir prastesne bendra savijauta. Tačiau tai, kad senatvėje žmonės tampa piktesni yra tik vienas iš stereotipų. Bent jau minėtame tyrime teigiama, kad vyresnio amžiaus žmonės jaučiasi laimingi ir patenkinti gyvenimu.

Tyrime dalyvavo 1500 vyrų ir moterų nuo 21 iki 99 metų iš San Diego apygardos, Kalifornijoje (JAV). Su visais respondentais buvo bendraujama telefonu ir pokalbio metu jiems reikėjo įvertinti savo kognityvinius įgūdžius. Dar jiems reikėjo užpildyti anketas apie fizinę sveikatą ir psichologinę savijautą ir atsiųsti elektroniniu paštu. Savo psichologinę savijautą reikėjo įvertinti pagal savo laimės jausmą, polinkį į depresiją, stresą, nerimą ir pasitenkinimą gyvenimu.

Tai ne pirmas tokio pobūdžio tyrimas. Ankstesniuose tyrimuose išvadų būta labai įvairių. Kai kurie tyrėjai pastebėjo, kad žmonių laimės jausmas per visą gyvenimą primena U formos kreivę: laimingiausi jie jaučiasi nuo 20 iki 30 metų, po to laimės jausmas šiek tiek sumažėja (40 – 60 metų), paskui laimės jausmas vėl padidėja (60 – 70 metų). Tačiau kai kuriuose tyrimuose teigiama, kad laimės jausmas didėja tolygiai su amžiumi. Pastebėta, kad psichologinė savijauta gerėja, kuo daugiau žmogui metų.

Priešingai daugelio nuomonei, senatvė – tai džiaugsmo, pasitenkinimo gyvenimu ir laimės laikotarpis. Taip gali būti dėlto, nes vyresni žmonės moka labiau prisitaikyti stresinėse situacijose negu jaunesni. Emocinė stiprybė jiems padeda įveikti problemas, susitaikyti su prastėjančia fizine sveikata ir kognityvinėmis funkcijomis.

Senėjimas ir viso gyvenimo patirtis suteikia vyresnio amžiaus žmonėms ne tik daugiau išminties, bet ir padaro juos atsparesnius likimo smūgiams, padeda geriau spręsti problemas ir kontroliuoti savo jausmus.

Tyrimas yra gana netikslus dėlto, kad buvo atliktas tik viename Šiaurės Amerikos regione. Net kituose to paties žemyno vietose apklausų rezultatai galėtų skirtis, jau nekalbant apie visą pasaulį. Be to, tyrime nedalyvavo asmenys, sergantys demencija, gyvenantys slaugos namuose arba tie, kuriems reikia socialinės globos (slaugos) dieną. Jeigu į tyrimą būtų įtraukti ir ši visuomenės grupė, rezultatai gali būti labai pasikeistų.

Tyrėjus labiausiai nustebino, kad didžiausią stresą patiria jauni suaugusieji (20 – 30 metų). Jų psichologinė savijauta yra prastesnė negu bet kuriame kitame amžiuje. Jauni suaugusieji patiria didelį spaudimą pasirinkti ir daryti karjerą, susirasti gyvenimo partnerį, atlaikyti bendraamžių spaudimą ir spręsti kasdienes finansines problemas.

Įdomu, kad vyresnio amžiaus suaugusieji galėtų padėti pagerinti jaunesnių asmenų psichologinę savijautą. Jie galėtų su jais pasidalyti savo gyvenimo išmintimi, įgūdžiais, pamokyti, kaip priimti svarbius sprendimus. Garbaus amžiaus žmonės galėtų tapti sektinu pavyzdžiui jauniems, kurie norėtų į juos lygiuotis.