Kas apsaugo nuo kraujasiurbių vabzdžių?

Gamtoje skraidantys būriai vabzdžių gali kelti nemažą nerimą ir apkartinti atostogas. Kai kurie iš jų ne tik skaudžiai gelia, bet ir platina gyvybei pavojingas infekcijas. Ramybės vasarą atvirame lauke neverta tikėtis: sparvos aktyviausios saulėtomis dienomis, uodai, erkės – visą parą. Tačiau yra būdų, kaip nuo jų apsisaugoti:

• Stovyklauti šiek tiek aukščiau esančioje vietoje, kurioje nėra pelkių ar kitų stovinčio vandens telkinių, apaugusių krūmokšniais ir nendrėmis.
• Jeigu įmanoma, miegoti po tinkleliu nuo vabzdžių. Veidą šiek tiek patepti purvu, dumblu, ypač prieš miegą.
• Kelnes sukišti į kojines ir batus.
• Miegoti su drabužiais. Taip pat galima dėvėti specialią kaukę ir pirštines.
• Naudoti priemones, atbaidančias uodus. Jas geriau tepti ant drabužių, tada poveikis gali išlikti net iki savaitės. Ant odos tepamos priemonės nustoja veikti jau po kelių valandų.

Uodams nepatinka cinamono ir vanilės kvapas. Pakelį cinamono ar vanilės užpilti 240 ml vandens, užvirinti ir išmirkyti tirpale marle. Tada ją galima palikti džiūti palapinėje arba drėgna marle patepti atviras kūno vietas. Taip pat uodai nemėgsta kamparo kvapo. Šiek tiek kamparo aliejaus galima įpilti į įkaitintą keptuvę arba ant karštų akmenų.

Nuo uodų saugo aitraus kvapo tepalas iš pušų dervos ir vazelino arba beržų deguto. Vabzdžius atbaidantį poveikį turi vyšnios, šermukšnio mediena, pelynas. Juos patariama laikyti palapinėje. Lauže smilkstanti šlapia žolė, lapai, pūvantys beržai, ramunėlės taip pat atbaido kenkėjus.

Svarbu pažymėti, kad uodai drėgną, prakaituotą odą kanda 2 – 3 kartus dažniau nei sausą. Mokslininkai nustatė, kad uodus labiausiai traukia mėlyna spalva.

Nuo erkių apsaugo gvazdikėlių aliejus ir dimetilftalatas. Įsisiurbus erkei, odą patepti saulėgrąžų aliejumi, vazelinu ar kitais riebalais. Po 30 – 40 minučių erkė nusilpsta dėl oro trūkumo, todėl ją pašalinti tampa lengviau. Pašalinus erkę, būtina rankas nusiplauti su vandeniu ir muilu bei ištepti dezinfekuojančia priemone.

Sukandus uodams, gali padėti tirpalas iš 240 ml vandens ir pusės šaukštelio sodos. Juo patepti vabzdžių įkandimo vietas. Taip pat skausmą malšina vaistinės medetkos ekstraktas, svogūnų sultys, gysločio lapai, petražolės, amoniakas.

Nuo uodų ir kitų vabzdžių įkandimų gali padėti:

•  240 ml vandens virti su 5 g gvazdikėlių 15 minučių. 10 nuoviro lašų sumaišyti su bet kokiu odekolonu ir patepti neuždengtas kūno vietas. Repelentas bus veiksmingas maždaug 2 valandas.
• Vabzdžius atbaido valerijonų, tabako kadagių, pušų, eglių kankorėžių, kamparo kvapai. Šių augalų ekstraktą galima šiek tiek pakaitinti patalpose, kad kvapas atbaidytų nepageidaujamus gyvius.
• Senovėje žmonės, norėdami apsisaugoti nuo uodų ir kitų kraujasiurbių vabzdžių, naudodavo varpučių (viena iš labiausiai paplitusių piktžolių) šaknų nuovirą.
• Galima naudoti laukinių vyšnių ir bazilikų smulkiai supjaustytus lapus ir žiedus. Uodus taip pat atbaido ir anyžių, eukaliptų ir citrusinių vaisių eterinių aliejų aromatas. Aliejus galima tiesiai ant odos arba kelis lašus užlašinti ant židinio, laužo, žvakės ar įkaitintos keptuvės. Arbatmedžių aliejus ne tik atbaido kenkėjus, bet ir malšina niežulį bei patinimą.
• Šviežios šeivamedžio šakelės, laikomos kambaryje, atbaido uodus ir kitus vabzdžius. Ant palangės arba balkone galima auginti kambarinius pomidorus, kurių lapai skleidžia savotišką, nepatinkantį vabzdžiams, kvapą.
• Poilsiaujant gamtoje į laužavietę galima įmesti pušų ar eglių kankorėžių bei sausų kadagių spyglių. Degdami jie išskirs cheminius junginius, atbaidančius kraujasiurbius vabzdžius.
• Atviras kūno vietas rekomenduojama ištepti žuvų taukais. Savitas kvapas nepatinka šiems gyviams.
• Balzaminė bitkrėslė – dar viena liaudies medicinos priemonė nuo vabzdžių. Džiovintų pumpurų, stiebų ir lapų milteliai išskiria tokias medžiagas, kurios naikina vabzdžių nervų ląsteles.
• Kedro aliejaus kvapas atbaido ne tik uodus, bet ir muses bei tarakonus.