Staigus energijos šuolis, akimirksniu pagerėjusi nuotaika, suvartojus šiek tiek cukraus, skatina vėl ir vėl tiesti ranką link saldumynų. Cukrus yra angliavandeniai, kurių natūraliai yra daugelyje maisto produktų (piene, vaisiuose, meduje). Tam tikras cukraus kiekis kasdienėje mityboje yra reikalingas, nes jis suteikia energijos raumenims ir gali net pagerinti smegenų funkcijas.

 

"fruktozė"

Fruktozės natūraliai yra vaisiuose, daržovėse, riešutuose, tačiau tai nereiškia, kad ją vartoti yra naudinga sveikatai. Virškinimo metu gliukozė suskaidoma žarnyne ir tuomet ją panaudoja organizmo ląstelės. Tačiau fruktozė perėjusi žarnyną, patenka tiesiai į kepenis. Taigi, saldžios fruktozės vartojimas gali gerokai apkartinti gyvenimą. Štai 20 dalykų apie fruktozę, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas.

 

20 dalykų apie fruktozę, kuriuos kiekvienas turėtų žinoti:

 
  • Sportuojant ir vartojant fruktozę nedideliais kiekiais ji kepenyse yra panaudojama gaminti glikogeną. Tačiau, nepavykus to padaryti, fruktozė virsta nepageidaujamais kūno riebalais.
 
  • Vienu metu suvartojus didelį kiekį fruktozės (pavyzdžiui, išgėrus buteliuką vaisvandenių arba suvalgius porą kaušelių ledų), ji taip pat nėra tinkamai suskaidoma organizme ir virsta kūno riebalais.
 
  • Vaisiuose be fruktozės, taip pat yra daug vandens, skaidulų ir mažas energijos tankis. Jiems reikia nemažai laiko sukramtyti, todėl vaisiais greitai pasisotinama. Praktiškai neįmanoma suvartoti per daug fruktozės vien iš vaisių, uogų ar saldžių daržovių.
 
  • Moksliniai tyrimai parodė, kad padidėjęs trigliceridų lygis kraujyje gali blokuoti leptino išsiskyrimą. Leptinas – tai hormonas, kuris ilgą laiką padeda palaikyti energijos pusiausvyrą ir reguliuoja apetitą. Fruktozės vartojimas yra vienas iš veiksnių, kodėl padidėja trigliceridų kiekis.
 
  • Vėžio ląstelės klesti ir dauginasi terpėje, kurioje yra fruktozės. Fruktozė, kaip ir kitos rūšies cukrus, yra pagrindinis vėžio ląstelių „maistas“.
 
  • Fruktozė reaguoja su baltymais ir polinesočiosiomis riebalų rūgštimis organizme 7 kartus stipriau negu gliukozė. Didelė fruktozės koncentracija kraujyje sukelia glikaciją, dėl kurios organizme atsiranda junginių, kurie sukelia oksidacinę pažaidą ląstelėse. Ilgainiui tai gali sukelti įvairius uždegimus ir lėtines ligas.
 
  • Vis daugiau įrodymų, kad fruktozė yra vienas iš veiksnių, skatinančių nealkoholinio kepenų suriebėjimo atsiradimą. Mokslininkai nustatė, kad fruktozė skatina kepenų riebėjimą, uždegimą ir galbūt fibrozę.
 
  • Fruktozė mažina „gerojo“ HDL cholesterolio ir didina „blogojo“ LDL cholesterolio tankį ir kiekį.
 
  • Burnos bakterijos minta fruktoze ir taip sudaro palankias sąlygas ėduoniui atsirasti. Be jos rizika būtų minimali.
 
  • Fruktozė didina dopamino kiekį ir dėl organizme smarkiai krenta serotonino kiekis. Ilgainiui tai sukelia depresiją ir nerimo sutrikimus.
 
  • Fruktozės metabolizmui skatina šlapimo rūgšties gaminimąsi, o tai sumažina azoto oksido kiekį. Galiausiai tai gali sukelti erekcijos sutrikimų.
 
  • Išsiskiriant daug šlapimo rūgšties didėja kraujo spaudimas.
 
  • Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad gausus druskos ir fruktoze saldintų gaiviųjų gėrimų suvartojimas sumažina vaisingumą.
 
  • Tyrimo su žiurkėnais metu nustatyta, kad insulino atsparumas, atsiradęs dėl fruktozės vartojimo, gali paveikti Amono ragą (lot. hippocampus). Amono ragas – tai smegenų dalis, atsakingą už mokymąsi ir faktų bei įvykių įsiminimą.
 
  • Klinikiniai žmonių tyrimai parodė, kad fruktozė didina nutukimo ir metabolinio sindromo išsivystymo riziką.
 
  • Fruktozė skatina šlapimo rūgšties gamybą, todėl didina podagros riziką. Podagra sukelia aštrų skausmą mažuosiuose sąnariuose.
 
  • Fruktozė naikina kolageną, todėl oda greičiau sensta.
 
  • Žmogaus gebėjimas įsisavinti fruktozę yra ribotas. Todėl vartojant didesniais kiekiais ji gali sukelti įvairius virškinimo sutrikimus.
 
  • Tyrimai rodo, kad fruktozės vartojimas gali bloginti inkstų funkciją ir gali pažeisti plonas inkstų kraujagyslių sieneles.
 
  • Fruktozės vartojimas gali pakenkti kepenims, inkstams ir kitiems gyvybiškai svarbiems organams.