Karolis Didysis – vienas iškiliausių pasaulio valdovų, kurio valdymo laikotarpis siejamas su meno, religijos ir kultūros atsigavimu. Jis užkariavo Italiją ir popiežiaus Leono III 800 m. buvo paskelbtas Romos imperatoriumi. Tai vienas iš nedaugelio valdovų, kuriam suteiktas Didžiojo prievardis.

Karolis Didysis (gimė apie 740 m., mirė 814 m. balandžio mėn. 28 d.)

 

Gimimas ir valdymas

 

Karolis Didysis gimė apie 740 m. Maino apylinkėse kilmingoje frankų šeimoje. Gimimo mėnuo ir diena tiksliai nežinoma, o 740 metai minimi vienoje ankstyvųjų viduramžių kronikų. Mokytis Karolis Didysis buvo išsiųstas į Fuldos vienuolyną, tačiau jo išsilavinimas nuo seno – diskutuotinas dalykas. Be gimtosios kalbos, Karolis mokėjo lotynų kalbą, suprato graikų, bet ja šnekėjo prastai, rašyti mokėsi savarankiškai. 

 

768 m. Karoliui tapus karaliumi, jo giminės dinastija vadinta Karolingais. Per savo valdymo laikotarpį Karolis Didysis surengė 54 karo žygius. Klestėjimo metais jo imperija apėmė didžiąją šiandienės Prancūzijos, Vokietijos, Šveicarijos, Austrijos, Italijos dalį ir įvairius regionus. Karolis Didysis pertvarkė savo šalies teismus, kariuomenę, rūpinosi kultūra, atgaivino lotynų kalbą, globojo mokslininkus ir menininkus, įsteigė antrąją akademiją Achene.

   

Aistra moterims

 

Karolis Didysis turėjo dvidešimt vaikų nuo žinomų aštuonių žmonų ir sugulovių. Pirmąkart, paragintas motinos, valdovas vedė karaliaus Deziderijaus dukterį. Neprabėgus nei metams pora išsiskyrė, o Karolis Didysis vedė labai kilmingą moterį iš švabų genties. Jiedu susilaukė trijų sūnų (Karolio, Pipino, Liudviko) ir tiek pat dukterų (Rotrūdos, Bertos ir Gizelos). Valdovas turėjo dar tris dukteris – dvi su žmona Fastrados, o trečią su sugulove, kurios vardas nežinomas. Po žmonos Fastrados mirties valdovas vedė Liutgardą ir turėjo dar keturias meilužes, kurios pagimdė 5 vaikus. Karolis Didysis mylėjo ir rūpinosi visais savo vaikas, nesvarbu, juos pagimdė žmonos ar meilužės.

   

Karaliaus kasdienybė

 

Valdovas buvo stambus, tvirto kūno sudėjimo, tačiau gražuolio nepriminė: turėjo trumpą ir storą kaklą, didelę nosį. Paprastomis dienomis karalius vaikščiojo apsirengęs kukliai, frankiškais drabužiais, kaip eilinis šalies gyventojas. Vilkėjo mėlyną apsiaustą ir visada nešiojosi kardą. Saikingai valgė ir gėrė, o girtuokliaujančiųjų pakęsti negalėjo. Valgydamas klausydavosi istorijų apie protėvių žygius, ištraukų iš šventojo Augustino knygų. Papietavęs nusimesdavo drabužius ir kelias valandas ilsėdavosi, o naktį mažiausiai 4 kartus atsikeldavo ir tvarkydavo įvairius reikalus.

 

Gera širdis

 

Karolis Didysis buvo labai geranoriškas ir dosnus. Jo iniciatyva pastatyta įspūdinga bazilika Achene, puošta auksu, sidabru, bronza ir prabangiais šviestuvais. Valdovas jai parūpino daugybę šventų indų ir apeiginių drabužių. Karolis Didysis taip pat rūpinosi šventojo apaštalo Petro bažnyčia Romoje, kuriai nuolat aukojo auksą, sidabrą, brangakmenius, siuntė dovanas vyskupams. Jis norėjo, kad ši bažnyčia būtų pati puošniausia ir turtingiausia iš visų bažnyčių.

 

Karalius niekada nenusigręždavo nuo prašančiųjų išmaldos. Sušelpdavo ne tik tėvynainius, bet ir toliau gyvenančiuosius: siųsdavo pinigų į Siriją, Egiptą, Jeruzalę, Aleksandriją.

   

Senatvės ir mirties gniaužtai

 

Slegiamas senatvės ir įvairių ligų, Karolis Didysis pasikvietė sūnų Liudviką ir visos karalystės didikams stebint jam ant galvos uždėjo karūną ir paskelbė imperatoriumi. Draugų ir tarnų akivaizdoje didžiąją dalį savo brangenybių, pinigų, drabužių ir kitų vertingų daiktų padalijo santuokiniams ir nesantuokiniams vaikams.

 

Netrukus valdovas susirgo karštlige. Savais būdais kovodamas su liga ir bandydamas susilpninti jos simptomus, Karolis Didysis nustojo valgyti, o kūną stiprino truputėliu gėrimo. Praėjus septynioms dienoms po tokio „gydymo“, valdovas pajuto, kad išsikapstyti nepavyks, priėmė šventą komuniją ir 814 m. balandžio mėn. 28 d. paliko šį pasaulį. Pagal visus papročius jis buvo iškilmingai pašarvotas ir visai tautai gedint palaidotas jam brangioje bažnyčioje Achene. Virš kapo pastatyta paauksuota arka su jo atvaizdu ir įrašu: „Po šiuo antkapiu ilsisi Didžiojo ir Tikratikio imperatoriaus Karaliaus kūnas. Jis garbingai išplėtė frankų karalystę ir laimingai valdė XLVII metus. Mirė septyniasdešimtmetis 814 viešpaties metais, VII  indikaciją, V dieną prieš vasario kalendas.“

 

Mirties pranašai

 

Apie artėjančią imperatoriaus mirtį būta daugybės perspėjimų. Paskutinius trejus metus daug dažniau negu įprastai buvo matomi saulės ir mėnulio užtemimai, danguje pastebėtos keistos juodos dėmės. Netikėtai sudegė karaliaus iniciatyva pastatytas tiltas, nuolat traškėjo Acheno rūmų lubos. Į bazilikos, kurioje vėliau buvo palaidotas, stogą trenkė žaibas.

   

Įdomu

 
  • Karolis Didysis buvo pavadintas savo senelio Karolio Martelio garbei.
  • Karolio vardas kilęs iš germaniško žodžio karl, reiškiančio šaunus.
  • 1165 m. gruodžio mėn. 29 d. Karolis Didysis paskelbtas šventuoju.
  • Karolis Didysis davė pradžią gimtosios kalbos gramatikai.
  • Valdovas sugalvojo pavadinimus dvylikai mėnesių ir dvylikai vėjų.
  • Karolio Didžiojo gyvenimą aprašė jo mokinys ir pavaldinys Einhardas.
  • Po Karolio Didžiojo mirties valstybės vairą perėmė jo sūnus Liudvikas Pamaldusis.