Anot senų legendų ir mitų, kažkada Žemėje gyveno karingosios amazonės. Ar moterų karių gentys iš tikrųjų egzistavo iki šiol nėra vieningo atsakymo. Manoma, kad amazonių gentys buvo įsikūrusios Juodosios jūros pakrantėje, tarp Ješil Irmako ir Fermodonto upių. Apie frigų ir Beleforono karus su amazonėmis rašė pats Homeras.

 

Senovės graikų šaltiniuose minima, kad karingų moterų gentys gyveno Mažojoje Azijoje, prie Azovo jūros. Jos gyveno be vyrų, vengė santuokos. Labiausiai vertinamos savybės buvo fizinė jėga, drąsa ir karingumas. Amazonių globėja laikyta deivė Artemidė, kuri įkūnija moters karės įvaizdį. Taip pat buvo garbinamas graikų karo dievas Arėjas.

 

Tam, kad amazonių gentis neišnyktų, moterys lankydavosi pas kaimynystėje gyvenančius vyrus. Gimusius berniukus arba atiduodavo tėvams, arba nužudydavo. Mergaitės nuo mažų dienų buvo mokomos skaityti, valdyti ginklą, treniruotis.

 

Amazonė, išvertus iš graikų kalbos, reiškia moterį be krūtinės. Gyvuoja mitas, kad pradėjusioms bręsti amazonių mergaitėms būdavo amputuojama dešinė krūtis, kad būtų lengviau valdyti ginklą. Vėliau Pietų Amerikoje amazonėmis pradėtos vadinti drąsios karės. Įsiveržus ispanams Pietų Amerikos amazonės pasirodė kaip bebaimės kovotojos, sugebėjusios apginti savo kraštą. Nuo tada ši vieta vadinama Amazonija prie Amazonės upės krantų.

 

Senoviniuose paveiksluose amazonės dažnai vaizduojamos, tačiau mokslininkai kol neišsiaiškino, ar jos iš tikrųjų egzistavo ar tėra tik literatūrinis pramanas. 1928 metais prie Juodosios jūros (toje vietoje, kurioje, kaip manoma, gyveno amazonės) rasta priešistorinė kapavietė, kurioje neva buvo palaidotas princas su ginklais. Nuodugniai ištyrus paaiškėjo, kad skeleto liekanos priklausė moteriai. Galbūt amazonių genties karalienei…