Devintajame dešimtmetyje, norėdama palengvinti nugaros skausmus, kalanetiką sugalvojo Kalanė Pinknei. Vėliau mankšta išpopuliarėjo kaip profilaktinė priemonė, siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, tarp norinčių numesti svorio, sustiprinti kūną ir tapti lankstesniais. Pirmieji teigiami kūno pokyčiai pasimato jau po 10 kalanetikos užsiėmimų.

 

1939 metais Kalanė Pinknei gimė su labai iškrypusiu stuburu. Dėl sunkios ligos sunkiai valdė klubus ir pėdas. Po nesėkmingo gydymo merginai teko atsisėsti į invalido vežimėlį. Gydytojai rekomendavo operuoti, tačiau ji atsisakė ir nusprendė pradėti mankštintis. Kai kurie pratimai jai sukeldavo siaubingą skausmą, tačiau eksperimentuodama toliau ji atrado specialią techniką, kuri sieja rytų jogą su baletu. Pastebėjusi teigiamus pokyčius, K. Pinknei pradėjo vesti pamokas, išleido keletą knygų ir vaizdo įrašų apie kalanetiką, mankštą, pavadintą jos vardu.

 

Kalanetika gerina laikyseną ir lankstumą, stiprina raumenis probleminėse vietose: rankose, šlaunyse, pilvo ir liemens srityse. Kalenetikos judesiai atliekami lėtai, be staigių pertrūkių ir labai maža amplitude. Jau po keleto užsiėmimų galima pastebėti padailėjusias kūno linijas.

 

Moterims užsiimti kalanetika ypač pravartu, nes reguliariai atliekami pratimai reguliuoja menstracijų ciklą, pakelia nuotaiką, sumažina skausmus nugaros, liemens, pilvo ir kulkšnių srityse. Lėti kalanetikos pratimų judesiai padeda maksimaliai atsipalaiduoti ir nurimti.