Daugumai lyderiai atrodo labai sėkmingi žmonės, drąsiai sukiojantys gyvenimo vairą. Pasitikėjimas savimi, charizma, gebėjimas valdyti minias – iš tikrųjų yra ko pavydėti. Todėl nieko keisto, kad dauguma tėvų svajoja užauginti lyderį. Kaip tai padaryti? Ir ar visada verta?

 

lyderis

Lyderis? Kas tai?

 

Kartais lyderystė tapatinama su dominavimu, valdymu. Iš tikrųjų tai kur kas daugiau. Žinoma, lyderis privalo pasitikėti savimi, būti savarankiškas ir atsakingas. Tačiau tam, kad jo idėjos būtos išgirstos ir priimtos minios žmonių, toks asmuo privalo spinduliuoti charizmą, pasitelkti kūrybingumą ir komunikacinius gebėjimus. Lyderis nėra tironas, kuris primygtinai primeta kitiems savo valią. Jis privalo mokėti aplinkinius priversti norėti tikėti ir sekti juo. Tam būtinas aštrus protas ir troškimas tobulėti. Geras lyderis įsiklauso į aplinkinių nuomonę, neignoruoja kritikos – visa tai padeda tobulėti ir pasiekti didesnių tikslų. Negana to, toks žmogus privalo būti empatiškas ir dėmesį skirti ne tik savo, bet ir aplinkinių poreikiams. Antraip jis būtų tik kitų negerbiantis savanaudis. Taigi būti tikru lyderiu nelengva, ar ne?

 

Gimstama ar tampama?

 

Šis klausimas toks pats neduodantis ramybės kaip ir „kas atsirado anksčiau – višta ar kiaušinis?“ Tačiau atsakymas į jį paprastesnis – nei gimstama, nei tampama. Pasak JAV mokslininkų, trečdalį lyderio savybių žmogus atsineša gimdamas, o visa kita priklauso nuo aplinkos, kurioje auga, supančių žmonių ir auklėjimo. Kas tos įgimtos savybės? Svarbiausia, ar asmuo yra intravertas, ar ekstravertas. Teigiama, kad pastarieji lyderiais tampa kur kas dažniau. Tačiau tai nereiškia, kad intravertai negali jais tapti, tiesiog dažniausiai nenori. Jeigu mažylis nerodo jokio noro tapti lyderiu, tėvai neturėtų jo spausti. Antraip vaikas jausis nelaimingas. Kartais gimdytojai ne tik neugdo aiškių atžalos lyderio savybių, bet netgi jas užgniaužia.

 

10 auksinių taisyklių

 

Svarbu įsiminti, kad kuo šios taisyklės pradedamos anksčiau taikyti, tuo veiksmingesnės. Jos padės ugdyti visas lyderiui būtinas savybes.

 
  • Skatinti atrasti savo kelią. Pastebėję, kad vaikas domisi konkrečia sritimi, pavyzdžiui, sportu, daile, muzika, tėvai turėtų skatinti jo pomėgį. Galbūt būtent ši sritis ir bus ta, kurioje jis jausis kaip žuvis vandenyje?
 
  • Klausti nuomonės. Priimdami visai šeimai svarbius sprendimus, turėtumėte nepamiršti paklausti ir vaiko nuomonės. Tuomet jis jausis svarbus ir pasitikintis savimi. Ateityje toks žmogus taip pat nebijos išsakyti savo nuomonės. Tiesa, sritis, kurioje vaikui leidžiama išreikšti savo požiūrį, turi atitikti jo amžių.
 
  • Girti, o ne peikti. Būtina koncentruotis į teigiamus dalykus. Todėl užuot peikę vaiką, kai jis pasielgia neteisingai, girkite jį, kai toje pačioje situacijoje priima teisingus sprendimus. Tuomet atžala jausis pamaloninta ir ateityje elgsis tinkamai. Girdėdami nuolatinius priekaištus mažieji praranda pasitikėjimą savimi.
 
  • Pasitikėti. Vaikas dažnai girdi „Tu dar nemoki…“, „Ar tikrai sugebėsi?“, „Galėsi, kai užaugsi…“ Tėvai turėtų labiau pasitikėti savo atžala ir liautis ja abejoti. Kuo abejonės didesnės, tuo labiau persiduoda vaikui. Visą vaikystę girdėjęs panašias pastabas, suaugęs žmogus taip pat galvos, kad nieko negeba ir bandys sunkias užduotis patikėti kitiems. Nepanašu į lyderį, tiesa?
 
  • Skatinti atsakomybę. Vaikui augant reikėtų jam pamažu užkrauti vis daugiau atsakomybės. Galima pradėti nuo visiškai paprastų dalykų: savarankiško apsirengimo, batų užsirišimo, vėliau pereiti prie valgio ruošimo, kambario tvarkymo ir pan. Svarbu, kad patikėtos užduotys būtų įveikiamos pagal amžių. Taip ugdomas atsakomybės jausmas ir savarankiškumas.
 
  • Mokytis iš nesėkmių. Kuo anksčiau mažyliui įkalsite į galvą, kad nesėkmės yra tik vertinga pamoka, o ne tragedija, tuo geriau. Užaugęs toks žmogus nebijos užklupusių problemų ir, kaip dera tikram lyderiui, ims drąsiai jas spręsti.
 
  • Ugdyti komunikacinius gebėjimus. Svarbu, kad vaikas turėtų galimybę bendrauti ne tik su suaugusiaisiais, bet ir su bendraamžiais. Todėl naudinga mažylį užrašyti į kokį nors būrelį. Ten jis galės megzti naujas pažintis, suprasti aplinkinių poreikius, derinti juos su savais ir pan.
 
  • Įsigyti augintinį. Jeigu vaikas pakankamai didelis, kad galėtų rūpintis gyvūnėliu, jį turėti labai naudinga. Tokiu būdu lavinamas vaiko atsakingumas, rūpestingumas, komunikaciniai gebėjimai ir empatiškumas. Globojant augintinį neretai savo poreikius tenka derinti su jo, išmokstama įsiklausyti į kito troškimus ir jausmus.
 
  • Lavinti organizuotumą. Šiam tikslui galite prisigalvoti įvairių žaidimų, per kuriuos sukuriama kebli situacija, ir vaikas privalo sugalvoti, kaip iš jos išsisukti. Tai lavina ne tik organizacinius gebėjimus, bet ir kūrybingumą.
 
  • Mokyti siekti tikslų. Net jeigu tikslai kol kas yra tik paikos vaiko svajonės, nevalia jų nuvertinti. Tegul mažylis kuria planus ir bando juos įgyvendinti. Iš pradžių galite patarti, kaip tai padaryti, vėliau leiskite jam spręsti pačiam. Taip lavinamas mažylio atkaklumas. Vėliau jis išmoks spręsti problemas, su kuriomis susidurs siekdamas savo svajonių.
 

Psichologė Giedrė Gutautė Klimienė

 

Lyderis – žmogus, kuriuo tiki kiti ir yra linkę sekti paskui jį. Daugumai lyderių būdingos šios savybės: ekstravertiškumas, komunikabilumas, pasitikėjimas savimi, kūrybingumas, empatiškumas, atvirumas naujoms patirtims, savarankiškumas ir intelektualumas. Kai kurias jų galima išsiugdyti, tačiau labai svarbu, kad būtų įgimtas jų pamatas. Pavyzdžiui, labai svarbus ekstravertiškumas, nes ši savybė nekinta. Kitas savybes, pavyzdžiui, savarankiškumą, pasitikėjimą savimi, galima lavinti. Viskas priklauso nuo aplinkos, kurioje augama. Tačiau tėvai turėtų savęs paklausti, ar visada verta vaiką bandyti paversti lyderiu? Juk juo gali būti ne kiekvienas, be to, ne visi ir nori. Per prievartą lyderiu skatinamas būti vaikas jausis nelaimingas. Kur kas geriau ugdyti mažylį taip, kad jis galėtų atskleisti visą savo potencialą. Visgi jei manoma, kad vaikas turėtų būti lyderis, svarbu skatinti jo pasitikėjimą savimi, savarankiškumą ir atsakingumą. Tai labai priklauso nuo tėvų elgesio ir auklėjimo. Norint, kad atžala turėtų tokių savybių, būtina dažniau ją skatinti, o ne kritikuoti. Net jeigu vaikui nesiseka, svarbu paaiškinti, kad tai gali pavykti kitą kartą. Juk klysta visi… Gimdytojai turi palaikyti savo atžalą ir tikėti ja. Taip pat svarbu vaikui augant pamažu jam perleisti vis daugiau atsakomybės, galimybės pačiam priimti sprendimus. Neretai tėvams būna sunku auginti lyderius. Tai vaikai, turintys tvirtą požiūrį ir jo besilaikantys. Lyderio savybių turintys mažyliai labai smalsūs, nebijantys rizikuoti, todėl suaugusiesiems sunku juos sukontroliuoti. Dažnai tokie vaikai iš tėvų girdi labai daug „ne“ arba „negalima“. Tai mažina vaiko savivertę, nes jis nuolatos girdi, kad ką nors daro ne taip. Taip gali būti nuslopinti netgi prigimtiniai lyderio gebėjimai. Žinoma, visada lieka pavojus išauginti ir pernelyg išpuikusį, kitų nuomonės ir poreikių nepaisantį žmogų. Dėl to svarbu skatinti vaiko empatiškumą. Čia taip pat svarbus pasitikėjimas savimi, nes savo jėgomis tikintis žmogus geba būti draugiškas su kitais, o ne žiūrėti į visus kaip į priešus.