Protestantiškose Skandinavijos šalyse šv. Kalėdos švenčiamos gruodžio 24 dieną. Prieš krikščionybę Šiaurės Europos šalyse buvo švenčiama žiemos saulėgrįžos šventė Jul. Šv. Kalėdų švenčių dvasia Danijoje yra elfas arba gnomas Julnisse, gyvenantis svirno palėpėje. Elfas paprastai vaizduojamas vilkintis pilką apdarą, raudoną kepurę ir kojines bei avintis baltas klumpes.

 

Deramai nepavaišintas Julnisse gali sukelti bėdų. Jei elfas bus patenkintas, ateinančiais metais jis prižiūrės šeimininkų gyvulius. Kita populiari tradicija Danijoje buvo rinkti lėkštes. Viskas prasidėjo nuo to, kai turtingos danų šeimos tarnams išdalindavo lėkštes su švenčių skanumynais. Tarnai šias, gražesnes nei įprastai jų naudojamos, lėkštes atidėdavo į šalį, rašo suite101.com.

 

Švedijoje gruodžio 13-ają švenčiama šviesos nešėjos šv. Liucijos diena. Nors ši diena švenčiama visose Skandinavijos šalyse, tačiau Švedijoje – įspūdingiausiai. Baltais rūbais vilkinčios mažos mergaitės su specialiomis karūnomis šeimos nariams išdalina Šv. Liucijos bandeles, iškeptas, laukiant šv. Kalėdų.

 

Eglutė Švedijoje puošiama pora dienų prieš šv. Kalėdas. Kalėdų eglutė tradiciškai dekoruojama žvakutėmis, obuoliais, Švedijos vėliavėlėmis, elfų figūrėlėmis su raudonomis kepurėmis ir šiaudų ornamentais. Gruodžio 26-osios popietę rengiama šventė vaikams, suaugusieji švenčia vėliau vakare; gyvuliams paliekama daugiau maisto. Per Tris karalius žmonės persirengia Biblijos personažais ir eina iš namų į namus, giedodami giesmes.

 

Kaip ir kitose Skandinavijos šalyse, taip ir Norvegijoje, populiaru šv. Kalėdas švęsti kartu su gyvūnais. Kalėdų išvakarėse priešakiniame kieme pakabinamas „paukščių medis“. Gruodžio 24 dieną žmonės apsirengia geriausiais drabužiais ir švenčia. Dovanas norvegų vaikams atneša šv. Kalėdų dvasia Julesvenn. Daugiau švenčių švenčiama po šv. Kalėdų, pirmąsias dvi sausio mėnesio savaites. Tada švenčiama vakarietišką Heloviną primenanti Julebukk šventė, kurios metu vaikai persirengia ir eina nuo vienų namų iki kitų, prašydami saldumynų.

 

Suomių Kalėdos išsiskiria tuo, kad gruodžio 24 dieną einama į garinę pirtį. Suomijoje yra tradicija pabarstyti šieno po Kalėdų eglute ir vaišių stalu. Šienas tikintiesiems primena ėdžias, kuriose miegojo, ką tik gimęs kūdikėlis Jėzus.