Vaikystė – neaprėpiamos pievos ir balos, kurias reikia išbraidyti, saldainiai, kuriuos reikia suvalgyti ir daugybė žaislų, kurių tikrai nereikia susitvarkyti. O kur dar pasakos, animaciniai filmai, kiemo draugai ir galybė kitų smagumų! Tačiau atsiranda ir tokių vaikų, kurie jau kelerių metų amžiaus paprašo enciklopedijos, rašiklio ir dar po dešimtmečio namo parneša visai ne dvejetą, o Nobelio premiją.

 

Stebuklingi vaikai

Neeilinių proto sugebėjimų turintys vaikai vadinami vunderkindais. Šis žodis kilęs iš vokiško „wonder child“ – vaikas, keliantis nuostabą, tarsi būtų stebuklingas. Nėra tiksliai žinoma, kodėl gimsta tokie išskirtinių gebėjimų kupini žmogučiai. Aišku tik tai, kad vunderkindų protingumas pasireiškia jau vaikystėje. Dažniausiai jie nesidomi jų amžiui būdingais vaikiškais dalykais, o nustebindami tėvelius paprašo paaiškinti tai, ko kartais suaugusieji ir patys nelabai supranta. Tarkime, kokiu principu į kosmosą kyla raketos, kaip tiksliai funkcionuoja mūsų širdis, kraujotakos sistema ar pan. Pastebėta, kad vunderkindai, kaip ir neįgalūs, protiškai atsilikę vaikai, šiek tiek dažniau gimsta vyresniems tėvams. Arba dažnai jų proto gebėjimai tarsi kompensuoja kokį nors fizinį trūkumą, pavyzdžiui, prastą regėjimą, kūno deformaciją ir t. t. Taigi atrodytų, kad vunderkindai yra lyg kokia gamtos (Dievo) išdaiga. Vis dėlto tai ne visai tiesa, nes daugybė vunderkindų gimė ir visiškai įprastose jaunų tėvelių šeimose, turi puikią sveikatą. Greičiausiai būti vunderkindu yra tiesiog dovana, lemtis, kurios paaiškinti niekas nesugebės.

 

Džiaugsmas ar vargas?

Daug tėvų pastebėję, kad jų vaikai anksti pradėjo kalbėti, yra labai imlūs, nusprendžia, kad šie – būsimieji genijai. Štai viena mamytė džiaugiasi, kad jos dukra, būdama 1,4 metų jau kalbėjo sakinukais derindama linksnius, suskaičiavo kelis daiktus, pažino kai kurias spalvas, netrukus prašė mokyti raides ir vis daugiau žodžių. Visgi toks vaikas dar nėra vunderkindas. Taip, jis išskirtinis, nes ypač gabus, tačiau gabių vaikų iš šimto pasitaiko 2–3, o vunderkindai – kur kas retesnis atvejis. Jų nepastebėti arba svarstyti, ar tai tikrai genijus, tiesiog nereikia. Visi jų gebėjimai matyti kaip ant delno. Be to, kaip teigia tikrųjų vunderkindų tėvai, auginti tokius vaikus nėra paprasta. Jau nuo ankstyvo amžiaus jie nesugeba patenkinti savo atžalų troškimo žinoti ir mokytis, dažnai tokie vaikai sunkiai randa draugų, nes tiesiog neturi su jais apie ką šnekėtis, nėra bendrų pomėgių. Dauguma tėvelių išsijuosę giria mažuosius už kiekvieną intelekto „proveržį“, o vunderkindų skatinti apskritai nereikia. Troškimą žinoti jie jau nešiojasi savyje, tėvams labiau reikėtų skatinti jų pasitikėjimą, gebėjimą bendrauti, suprasti kitą žmogų.

 

Muzikos ir tapybos genijai

Vunderkindai kartais išsiskiria kurioje nors vienoje srityje: tiksliuosiuose, humanitariniuose, medicinos ar muzikos moksluose. Vienas plačiai žinomų pavyzdžių – įžymusis kompozitorius Volfgangas Amadėjus Mocartas. Būdamas ketverių jis jau profesionaliai grojo fortepijonu, pirmąjį menuetą parašė būdamas penkerių, o pirmąją simfoniją – aštuonerių metų. Reikia pripažinti, kad tokio amžiaus dauguma žmonių nebūtų išvardiję nė dešimt muzikos instrumentų, o pagroti kuriuo nors mokėtų tik vienas kitas. Vunderkindu taip pat laikomas ir genialusis Pablas Pikasas (kurio, beje, visas vardas yra Pablo Diego José Francisco de Paula Juan Nepomuceno María de los Remedios Crispiniano de la Santísima Trinidad). Dvylikos metų jis jau buvo puikiai susipažinęs su tapybos istorija ir technika, o po kelerių metų jau tapė brandžius, įstabius paveikslus, saugomus iki šių dienų.

 

Gebėjimų gausa

Vis dėlto vunderkindai dažniausiai būna įvaldę iš karto kelias mokslo sritis, moka daugybę kalbų. Štai vienas amerikietis, Viljamas Džeimsas Sidis, būdamas 18 mėnesių jau be vargo skaitė knygas, septynerių metų mokėjo aštuonias užsienio kalbas be savo gimtosios anglų, devynerių buvo pakviestas skaityti paskaitų Harvardo universitete, o vienuolikos į jį priimtas. Šis žmogus gali būti laikomas intelekto koficiento rekordininku – 250–300 balų, kai vidutinio žmogaus tesiekia 85–115. Amerikietis savo nepaprastais gebėjimais išsiskyrė matematikos, astronomijos srityse, parašė daugybę mokslinių veikalų.

Kitas amerikietis, rabino sūnus Saulas Aronas Kripkė, taip pat išsiskyrė savo žiniomis keliose srityse: pradinėse klasėse susidomėjo algebra, vėliau atrado geometriją ir parašė rimtą traktatą apie modalinę logiką. Dėl jo Harvardo unversitetas dar paauglį Saulą pakvietė studijuoti, tačiau šis atrašė, kad „mama jam liepė iš pradžių pabaigti mokyklą, ir tik po to stoti į aukštąją mokyklą.“ Galiausiai šis vunderkindas buvo apdovanotas Nobelio premijai prilygstančiu apdovanojimu kaip filosofijos ekspertas. Jis iki šiol gyvena JAV ir yra laikomas didžiausiu šių dienų filosofu.

 

Rekordai

Kimas Ung-yong – iš Korėjos kilęs genijus įtrauktas į rekordų knygą kaip turintis didžiausią IQ koficientą (210) pasaulyje. Įstabu tai, kad tik trejų metų amžiaus jis jau įstojo į universitetą, o septynerių NASA jį pakvietė semtis žinių iš jų. Juokaujama, kad NASA pirmiausia juo susidomėjo kaip ateiviu – toks neįtikėtinas mažasis Kimas visiems atrodė.
Akritas Jaswal – indas berniukas išgarsėjo 2000 m., kai būdamas septynerių metų išoperavo kaimynės mergaitės ranką. Jos šeima buvo labai neturtinga ir negalėjo dėl sunkaus nudegimo kreiptis į medikus, taigi Akritas blogai suaugusius po nudegimo pirštus atskyrė tiesiog namuose.

 
Aelita Andre – jauniausia pripažinta dailininkė iš Australijos, kurios darbai eksponuojami žinomose galerijose. Viskas prasidėjo jai būnant 22 mėnesių. Mergaitės tapyti paveikslai buvo parodyti žinomam galerijos savininkui nepristant, kieno tai kūryba. Šiam patiko tai, ką pamatė, ir tik vėliau, sužinojęs, kad eksponuoja dvimečio vaiko darbus, patyrė nemenką šoką.
Michael Kevin Kearney – jaunasis išminčius būdamas šešių mėnesių gydytojui paaiškino, jog jam skauda ausį, o dešimties mėnesių jau skaitė mamai pasakas. Šis amerikietis baigė universitetą 10 metų, tačiau įspūdingiausiu jo pasiekimu tapo loterijoje už žinias laimėta milijono dolerių suma. Tada jam buvo 24 metai.

 
Fabiano Luigi Caruana – italų kilmės profesionalus šachmatų žaidėjas aukščiausią šios srities meistrystę pasiekė būdamas 14 metų. Šiuo metu turi Amerikos ir Italijos pilietybes. Visgi nepasižymi bendravimo gebėjimais, linkęs užsisklęsti. Nenuostabu, negi plepėdamas gali laimėti prieš patyrusius varžovus?

 

Lietuviai vunderkindai

Akiane Kramarik – lietuvės ir amerikiečio dukra menininkė, pelniusi pasaulinį pripažinimą, stulbina ne tik savo kūryba, bet ir gyvenimo istorija. Būdama ketverių patyrė dvasinę transformaciją – pradėjo piešti ir stebinti aplinkinius savo nuostabiais paveikslais. Mergina turi keturis brolius, kurie nė vienas mokyklos nelankė. Jos aštuonerių broliukas Ilia laikomas jaunausiu pasaulyje filosofu: nors rašyti nemoka, tačiau stulbina savo įžvalgomis, kurias užrašinėja jo artimieji. Kad nebūtų įtarti apgaule, tėvai savo sūnų filmuoja šiam dėstant kartais suaugusiam sunkiai suprantamas teorijas.