Kai po didžiųjų šalčių pagaliau atšyla, kai saulutė, atrodo, žeme ritinėjasi sniego lopinėlius tirpdydama, kažkas nematomas taip vilioja į lauką. Ir dažniausiai atlapu paltu, be kepurės… O ji kam? Juk pavasaris! Kas, kad krumpliai skaisčiai raudoni nuo šalčio? Pavasaris!

 

Netikėti pavojai

Deja, žiemą keičiant pavasariui, šylant orams tyko didžiausi pavojai sveikatai. Šiuo metu ypač lengva peršalti ar net „susitikti“ gripą – tas nenaudėlis, nors ir nebe epideminio lygio, bet vis dar tyko už kampo neapdairių žmogelių. O juk susirgti tokiu puikiu metų laiku, kai gamta pavasariui jau davė valią, kai ta pirmoji šiluma taip vilioja, gaivina ir kelia nuotaiką, būtų be galo nemalonu. Tačiau šilumos pažadinti mikrobai renkasi savo aukas kantriai! Ir vis dar šaltas vėjas piktai žnaibo nepridengtas ausis, sukasi aplink nuogą kaklą… Tad verčiau nepraraskite budrumo išdykusios saulutės spindulių paglostyti.

 

Apsisaugoti paprasta

Keletą pagrindinių būdų, padėsiančių išvengti ligų mainantis orams, galima labai greitai išvardyti: vitaminai, sportas ir tinkama apranga. Juk ne veltui sakoma, kad blogo oro nebūna, būna tik netinkami drabužiai. Ir nelindėkite kiaurą dieną namuose – grynas oras labai svarbus. Ir dar, grįžę namo būtinai plaukite rankas. Virusų pilna visose viešose vietose, todėl dažnai dalį jų parsinešame tiesiog ant odos. O nuo rankų virusai lengvai patenka į akis, burną, nosį – tada ligos išvengti jau labai sunku. Kaip jau minėta, virusai tik bunda.

 

Vitaminai

Galima vartoti tam tikrų vitaminų kompleksą arba paprasčiausią visiems gerai žinomą vitaminą C. Beje, niekam ne paslaptis, kad jo gausu citrusiniuose vaisiuose. Todėl garuojantis puodelis arbatos su citrina – ne tik puikus būdas numalšinti troškulį ir nuraminti perštinčią gerklę, bet ir nebloga profilaktinė priemonė organizmui stiprinti.

 

Sportas, grynas oras ir tinkama apranga

Grynas oras organizmui ne mažiau svarbus už vandenį. Juk iš tiesų nėra taip jau sudėtinga pakeliui iš darbo ar mokslo įstaigos užsukti į parką ar išlipti iš viešojo transporto viena stotele anksčiau, o ne prie pat savo namų laiptinės. O gal turite keturkojį draugą, kuris vizgindamas uodegą tik ir laukia kuo ilgesnio pasivaikščiojimo? Žinoma, tokiai išeigai būtina pasirūpinti tinkamais drabužiais. Taip, saulutė šviečia, ir plonesnės striukytės ar sijonėliai tiesiog patys lipa iš spintų… Bet jei pučia šaltas vėjas, atsispirkite tokiai pagundai. Suprantama, avikailių irgi nebereikia: sušilsite, suprakaituosite ir neištvėrę vis tiek atsilaposite vidury gatvės… O tada vėjas atliks savo purviną darbelį.

Ir dar vienas gyvybiškai svarbus patarimas – būtinai sportuokite! Sportas stiprina imunitetą, grūdina organizmą. Be to, įrodyta, kad sportuojantys žmonės daug rečiau serga ūminėmis kvėpavimo takų ligomis.

 

Poilsis

Laiką susiplanuokite taip, kad pamiegoti galėtumėte kuo ilgiau! Jei jaučiate, kad išsimiegate prastai, gal metas keisti pagalvę ar čiužinį į patogesnius. Organizmas turi pailsėti. Puikiai suprantama, kad koja kojon žengiant su dabartiniu gyvenimo tempu, tenka nuolat bėgti, skubėti, verstis per galvą, bet tinkamai susiplanavus savo veiklą jums neabejotinai pavyks pasiekti lovą ne trečią valandą nakties (jau reiktų sakyti „ryto“), o bent apie vienuoliktą vakaro.

 

Mityba

Girdėjote sakant: „Esi tas, ką valgai“? Gal šis posakis nėra absoliučiai teisingas, bet ir tauškalu jo nepavadinsi. Iš tiesų žmogaus savijauta ir sveikata labai priklauso nuo mitybos. Jei žmogus alkanas ar jo mityba skurdi, savaime suprantama, organizmui kovoti su ligomis sunku. Ir kokia čia kova, jei vos kojas kilnoji… Be abejo, dieta kartais į sveikatą. Tik jei tinkamai sudaryta, nealina organizmo ir „neišsiurbia“ paskutinių jėgų. Bet negalima pamiršti, kad su maistu turime gauti visų būtiniausių maistinių medžiagų: ir mineralų, ir vitaminų, ir netgi tų nelemtų kalorijų… Beje, maistu galima ne tik gintis nuo ligų, bet ir gydytis. Teisingai, kalbama apie išgirtąjį česnaką ir ne mažiau tituluotą svogūną. Jų kvapas abejotinai gaivus, bet reikia pripažinti, jog šie bičiuliai – tikra atrama sveikatai. Liaudies medicina byloja, kad peršalus, sveika kasdien, prieš pusryčius, suvalgyti po vieną šaukštą tarkuoto svogūno, sumaišyto su žąsų taukais.

 

Ir vis dėlto?

Kaip pastebėjote, patarimai paprasti. Gal ne panacėja nuo visų ligų pavasarėjant, bet tikrai veiksmingi. Vis dėlto vitaminais aprūpintas, sporto sustiprintas ir pailsėjęs organizmas sugebės įveikti negalavimus kur kas greičiau nei nusilpęs.

 

Įdomu

  • Peršalimą gali sukelti daugiau nei 200 įvairių virusų.
  • Mikrobinę odos florą sudaro pastovūs (rezidentiniai) ir laikini (tranzitiniai) mikroorganizmai.
  • Dauguma žmonių rankas plauna tik tuomet, kai jas išsipurvina.
  • Dėl nepakankamos rankų higienos galima susirgti dizenterija, šigelioze, hepatitu A, rotavirusu, skrandžio, žarnyno infekcijomis ir t. t.
  • Geriausia profilaktinė priemonė, padedanti apsisaugoti nuo peršalimo ligų, yra stipri imuninė sistema.
  • Peršalimą gali sukelti ir stiprus perkaitimas, per didelis fizinis ar psichologinis nuovargis, netinkamas maistas ir net užterštas oras.
  • Mokslininkai įrodė, kad dažniausiai peršalimo ligos yra užkrečiamos – susergama per sąlytį su negaluojančiais aplinkiniais.
  • Sezonų kaita mažiau kenks sveikatai, jei organizmui pakaks vitaminų, cinko, seleno, kalcio ir kitų mikroelementų.