Su jais neįmanoma pasikalbėti apie jausmus, jie visada stengiasi išvengti problemų sprendimo, elgiasi kaip vaikai, kuriais negalima pasitikėti… Tikriausiai daugeliui visa tai primena jų pačių santykius su antrąja puse. Šias frazes nuolatos kartoja visų kartų gyvenimo partneriai. Kodėl taip nutinka? Ir svarbiausia – kaip tai pakeisti?

 

"laiminga pora"

Dažnai pasitaikantis santykių modelis: vyras kartu su žmona gyvena ilgiau nei 10 metų. Sutuoktinė jį dažnai kaltindavo, kad „Tavimi niekada negalima pasitikėti“, „Tau nieko negalima pasakyti“, „Tu visada kalbi tik apie save“. Ilgainiui jis išmoko nereaguoti ir ignoruoti nemalonias žmonos pastabas.

 

Nuo tada jis pasidarė labai tylus. Jo netenkino tokie santykiai, bet nenorėjo sukelti konfliktų. Jis dažnai norėdavo keletui dienų pabėgti iš namų. Dėlto, kad kartais vakare vyras su draugu užsuka į barą, iš dalies galima kaltinti žmoną.

 

Tyla – ne visada gera byla. Tylėjimu problemų nesumažinsi. Priešingai jos kaupsis tol, kol nebebus įmanoma jų laikyti viduje ir išsiverš su visa griaunančia jėga. Tylėjimas – tai tik laikinas būdas, kaip pabėgti nuo konfliktų. Psichologų nuomone, atsiribodamas nuo problemų sprendimo, žmogus pasijaučia, tarsi su tuo jis būtų nesusijęs, todėl neverta aušinti burnos. Jis slepiasi nuo savęs paties ir nesąmoningai bando apsaugoti savigarbą. Labai dažnai partneris suvokia paslėptą problemos priežastį, tačiau negali ar nenori jos spręsti, trokšta viską palikti taip, kaip buvo. Juk visada lengviau ir paprasčiau nesiimti jokių veiksmų. Sutuoktinei gali pasirodyti, kad pasyviai reaguojantis vyras yra abejingas ir nerūpestingas, todėl apkaltina tuo, kad jis jos nebemyli. Tačiau šis teiginys dažniausiai būna nepagrįstas.

 

Visų atsakymų reikia ieškoti vaikystėje. Tėvai auklėdami vaiką jį arba giria, kaip daug pasieksiantį ateityje, arba kritikuoja dėl nerūpestingumo. Vaikui lieka dvi išeitys: arba bet kokiomis priemonėmis pabandyti įrodyti, kad jis šio to vertas gyvenime arba sutikti su artimaisiais, kad jis yra silpnas, bejėgis ir nieko nepasieks. Įdomu tai, kad už daugelio turtingų ir įtakingų vyrų slepiasi moteris, kuri tik patvirtina taisyklę, koks svarbus artimųjų vaidmuo profesinei ir asmeninei laimei. Išmintingas partneris gali priversti patikėti kitą, kad jis viską gali pasiekti, kalnus nuversti.

 

Tokios poros išsprendžia visas finansines nesėkmes ir kitas problemas. Kalbantis, diskutuojant, tariantis galima užkirsti kelią galimoms nesėkmėms. Tokioje santuokoje vyras jaučiasi atsipalaidavęs, o moteris būna savimi. Žinoma, tokia pora netampama iš karto. Abiem partneriams prireiks daug darbo su savimi. Tačiau stengtis verta, nes nuo šių pastangų priklauso sutuoktinio bendro gyvenimo ateitis.

 

Moterys turėtų užduoti sau tokius klausimus: „Ką aš asmeniškai galiu padaryti, kad mūsų santykiai pagerėtų?“, „Kokiai man reikėtų būti, kad vyras dovanotų dovanas / išvirtų kavos rytą / rūpintųsi, kai sergu?“. Bėgant laikui, klausimai pasikeis, priklausomai nuo aplinkybių.

 

Kartais būna lengviau padaryti patiems, o ne pasikliauti partneriu. Kai kuriems žmonėms būna nepatogu ir gėda prašyti pagalbos. Dažniausiai tai būna moterys, pasiruošusios viską padaryti: nuvesti vaiką į darželį ir iš jo pasiimti, sumokėti mokesčius, paruošti vakarienę ir t. t. Jos viską padaro pačios, nieko nepašydamos. Ir dar stebisi, kodėl vyrai nerodo iniciatyvos?

 

Tikroji moters galia – jos silpnumas. Moterų sunkioji artilerija – švelnumas, lankstumas, minkštumas – prigimtinės dailiosios lyties atstovių savybės. Nesvarbu, kaip giliai širdyje jos paslėptos, šių savybių turi kiekviena moteris. Vyras į švelnų moters prašymą reaguoja entuziastingai, svarbu, kad jis nebūtų ištartas įsakmiu tonu. Moteris turėtų leisti vyrui suprasti, kad be jo – tokio stipraus ir sumanaus – ji ko nors padaryti negalės.