Kietųjų dalelių apstu rūke, dūmuose, oro dulkėse. Lietuvoje net didžiuosiuose miestuose kietųjų dalelių koncentracija dažniausiai leistinos normos neviršija. Tačiau atšalus orams, o kartais ir vasarą susidaro nepalankios sąlygos išsisklaidyti oro teršalams ir kietųjų dalelių koncentracija ore smarkiai padidėja. Sveiki žmonės kietųjų dalelių poveikio plaučiams gali ir nejausti arba jausti minimaliai, bet tai nereiškia, kad jos nedaro nepataisomos žalos kvėpavimo organams ir visam žmogaus organizmui.

 

oras

Kietosios dalelės ir skysčių lašai kaupiausi ore. Dalelių dydis yra labai svarbus. Didžiausią pavojų sveikatai kelia pačios smulkiausios dalelės (10 mikrometrų arba mažiau skersmens), nes jos patenka giliai į plaučius. Ore esančiose mikroskopinėse dalelėse yra smulkių dalelių, kurių skersmuo 2,5 mikrometro arba mažiau ir stambesnių dulkių dalelių, kurių skersmuo nuo 2,5 iki 10 mikrometrų. Didesnės nei 10 mikrometrų skersmens dalelės gali dirginti akių, nosies ir gerklės gleivinę. Tačiau didelės dalelės daug rečiau sukelia sveikatos sutrikimų, nes jos nėra įkvepiamos giliai į plaučius.

 

Įkvepiamos mažos dalelės nusėda kvėpavimo takuose ar plaučiuose. Paprastai imuninė sistema pašalina svetimkūnius, tačiau kartais ji tampa nepajėgi ir kietosios dalelės ima kauptis kvėpavimo takuose ir įsigeria į gilesnius audinius. Tirpiosios dalėlės ir labai mažos gali patekti į kraujotaką. Dėl natūralių organizmo cheminių reakcijos kai kurios dalelės gali pakisti arba likti tokios pačios.

 

Įkvepiamos į plaučius dalelės sudarytos iš įvairių komponentų, tarp jų rūgščių (nitratų ir sulfatų), organinių cheminių medžiagų, metalų, žemių ir dulkių elementų, alergenų (pavyzdžiui, žiedadulkių ir pelėsių sporų). Kai kurie komponentai gali turėti lemiamą įtaką sveikatos pablogėjimui ir ligų atsiradimui. Mokslininkai vis dar turi daug darbo, kad išsiaiškintų, kaip jos iš tikrųjų veikia žmogaus sveikatą.

 

Labiausiai kietosios oro dalelės kenkia asmenims, kurie serga širdies, plaučių ligomis ir diabetu. Taip pat vyresniojo amžiaus žmonėms ir vaikams. Šie asmenys ypač jautrūs oro teršalams, jei yra aktyvūs, nes fizinė veikla lemia greitesnį ir gilesnį kvėpavimą, todėl į kvėpavimo takus patenka daugiau kenksmingų dalelių.

 

Žmonės, sergantys širdies ir plaučių ligomis (vainikinių arterijų liga, staziniu širdies nepakankamumu, astma arba lėtine obstrukcine plaučių liga) patenka į padidintos rizikos grupę, nes kietosios dalelės gali pasunkinti jų ligą. Sergant lėtine obstrukcine plaučių liga būdingas apsunkintas oro praeinamumas kvėpavimo takais, todėl kietosios dalelės kaupiasi plaučiuose. Sergantiems diabetu didelė oro tarša taip pat yra žalinga, nes jie taip pat gali sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Vyresni žmonės patenka į rizikos grupę, nes jie neretai serga ligomis, kurios dar nėra diagnozuotos (plaučių, širdies, diabetu). Vaikai yra labiau pažeidžiami, nes jų imuninė sistema, padedanti pašalinti svetimkūnius, dar nėra visiškai susiformavusi.

 

Tačiau net sveiki žmonės gali justi simptomus, kuriuos sukelia didelė kietųjų dalelių koncentracija ore. Juos pradeda kamuoti akių, nosies, gerklės dirginimas, kosulys, skrepliavimas, krūtinės užgulimas ir dusulys. Sergantiems plaučių ligomis tampa sunku įkvėpti oro. Jie kenčia nuo tokių simptomų: kosulys, skrepliavimas, diskomfortas krūtinės srityje, švokštimas, dusulys ir neįprastas nuovargis. Simptomai įspėja, kad reikia keisti aplinką ir apsilankyti pas gydytoją dėl patikrinimo ir gydymo. Šiuo metu gali prireikti daugiau priemonių ir pastangų, suvaldyti klastingų ligų simptomams. Sergantiems širdies ligomis oro tarša gali būti mirtina, sukelti širdies priepuolių. Simptomai: smarkus širdies plakimas, dusulys, nuovargio jausmas.

 

Kaip išvengti kenksmingo kietųjų dalelių poveikių organizmui? Labiausiai savo sveikata rizikuoja tie, kurie daug laiko praleidžia lauke ir užsiima energinga veikla. Jeigu tai yra įmanoma, kai kietųjų dalelių ore koncentracija yra padidėjusi, reikėtų pakeisti veiklos kryptį (pavyzdžiui, dirbti arba sportuoti namie) arba užsiimti tokia veikla, kuriai reikia mažiau pastangų (pavyzdžiui, vietoj bėgiojimo, eiti pasivaikščioti). Idealiu atveju reikėtų planuoti laiką atviroje erdvėje pagal tai, kokia šiuo metu yra kietųjų dalelių koncentracija ore.

 

Tačiau, kai lauke yra labai padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija, jų gali patekti ir į uždaras patalpas. Į namus jos patenka pro langus, duris, ventiliacijos angas. Nuo kietųjų dalelių namuose padeda specialūs oro filtrai ir valytuvai. Vengti namie tabako dūmų, žvakių, malkomis kūrenamų krosnių ir židinių.