Kai esame laimingi, norime suvalgyti ką nors ypatingo. Kai nesiseka – paguodos ieškome saldžiuose pyragaičiuose ir leduose. Kai nuobodžiaujame – kremtame trašučius. Patenkame tarsi į uždarą ratą ir tampame priklausomi nuo maisto ne tik fiziologine, bet ir emocine prasme.

 

  • Norint išvengti emocinio persivalgymo, visų pirma reikia suprasti priežastis, kurios jį sukelia.
  • Emocinis valgymas – kai ne fizinis alkis skatina valgyti, o kilę jausmai.
  • Emocinis alkis prasideda staiga, o fizinis – didėja palaipsniui. Kai valgoma, siekiant užpildyti dvasinę tuštumą, bet ne skrandį, trokštama tam tikrų, dažnai kaloringų, produktų, galbūt picos ar ledų. Kai jaučiamas fizinis alkis, žmogus nėra toks išrankus maistui.
  • Emocinį alkį patenkinti reikia tučtuojau. Fizinis alkis gali palaukti.
  • Kai jaučiamas emocinis alkis, nesustojoma valgyti net pasisotinus.
  • Po emocinio valgymo priepuolio dažnai jaučiamas kaltės jausmas.
  • Surašykite ant lapo popieriaus dalykus, kuriuos reikia padaryti, kai jaučiate, kad galite įnikti į maistą. Šį sąrašą visada nešiokitės su savimi. Tokiu būdu vietoj valgymo užsiimsite kita, malonia veikla.
  • Kai jaučiate, kad galite neatsispirti pagundai praverti šaldytuvo dureles, išeikite pasivaikščioti, paskambinkite draugui, susitvarkykite kambarį, nusnauskite ar pan.
  • Vietoj kaloringo maisto rinkitės sveikus užkandžius. Po truputėlį mažinkite porcijas. Kartais porą kąsnių mėgstamo deserto gali numalšinti emocinį alkį.
  • Galų gale, liaukitės save griaužti dėl emocinio valgymo. Daugybė žmonių visame pasaulyje ima užkandžiauti, kai jaučiasi vieniši, laimingi ar nuobodžiauja. Supratimas, kad turite bendraminčių, taip pat gali veikti kaip stipri motyvacija.