Spalis – kovos prieš krūties vėžį mėnuo. Tai dažniausia moterų onkologinė liga išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Šia liga ypač rizikuoja susirgti miestų, kuriuose didelė oro tarša, gyventojos, tačiau vis dažniau diagnozuojama ir užmiesčių teritorijose gyvenančioms dailiosios lyties atstovėms.

 

krutys

Tikriausiai daugelis, niekada nesusidūrę su šia liga, galvoja, kad jiems tikrai tai negresia. Deja, jie klysta. Nuo sunkios ligos nėra apsaugotas nė vienas. Nesveikas gyvenimo būdas, įtampa, netaisyklinga mityba, nereguliarus miegas, ankstyva menstruacijų pradžia, vėlyva menopauzė ir nėštumai po 30 metų didina moterų riziką, susirgti krūties vėžiu. Gydytojai vieningai sutinka, kad lengviausia išgydyti ankstyvoje stadijoje, todėl labai svarbu reguliariai tikrintis krūtis, imtis prevencinių priemonių ir laiku diagnozuoti.

 

2013 JAV Kalifornijos universitete buvo atliktas tyrimas, kurio išvados skelbė, kad krūtų riebalinis audinys greičiau senėja negu audiniai kitose kūno dalyse. Ką galima padaryti, kad ilgiau išsaugotume krūtų sveikatą ir grožį? Šį tą gali padaryti kiekviena moteris, kad išvengtų ligos ir puikiai atrodytų.

 

Reguliari fizinė veikla. Sportas gali sutvirtinti krūtinę prilaikančius raumenis. Labiausiai šiuos raumenis treniruoja tokie pratimai kaip prisitraukimai, lentos poza. Pradedantieji turėtų kasdien padaryti 12 – 15 prisitraukimų. Pažengę – iki trijų kartų daugiau. Atliekant lentos pozą, reikėtų tokioje padėtyje pastovėti bent 30 sekundžių.

 

Taip pat krūtinės raumenis stiprina pratimai, skirti viršutinei krūtinės daliai. Tokie pratimai stiprina pečių juostą, todėl ilgainiui pečiai šiek tiek atsilošia atgal ir pakelia krūtinę. Namuose galima atlikti paprastą pratimą, stiprinantį šiuos raumenis: suspausti pečių mentes ir atpalaiduoti po 20 – 30 sekundžių.

 

Reguliari mankšta gali sumažinti riziką susirgti krūties vėžiu. 2014 metų prancūzų tyrimo duomenimis moterys, kurios reguliariai 4 metus užsiėmė sportu, turėjo 10 % mažesnę riziką susirgti šio tipo vėžiu, negu fiziškai neaktyvios dailiosios lyties atstovės. Siekiant pagerinti sveikatą, per savaitę rekomenduojama 150 minučių užsiimti vidutinio intensyvumo veikla (minti dviratį, plaukioti, bėgioti, vaikščioti) kiekvieną savaitę.

 

Tinkama odos priežiūra. Iškirptės sritis ir krūtų oda labai gležna, todėl ja būtina rūpintis kiekvieną dieną. Po maudynių duše ar vonioje dar šiek tiek drėgną odą reikėtų ištepti drėkinančiu kremu ar geliu, kad veikliosios kosmetikos priemonių medžiagos geriau įsigertų į odą. Be to, nepaisant sezono, kasdien reikėtų tepti priemones, saugančias nuo kenksmingų Saulės spindulių.

 

Šeimos istorija. Kiekvienai moteriai reikėtų pasikalbėti su mama ir močiutėmis apie šeimos ligų istoriją. Įrodyta, kad polinkį į kiaušidžių ir krūtų vėžį moterys dažniausiai paveldi. Labai svarbu, žinoti, ar artimos giminaitės, būdamos jauno amžiaus (iki 50 metų), nesirgo minėtomis vėžio formomis. Jeigu tokių atvejų yra, gydytojai paprastai rekomenduoja genetiškai išsitirti.

 

Krūtinės aknės gydymas. Suaugusias moteris dažnai kamuoja aknė, pažeidžianti krūtinės odą. Spuogų negalima spausti ir krapštyti, nes plona krūtinės oda linkusi į randėjimą ir cistų formavimąsi. Pavienius spuogelius galima gydyti 5 % benzoilo peroksido tirpalu, bet, jei formuojasi cistiniai spuogai, reikėtų kreiptis į dermatologą. Tinkamai negydomi cistiniai spuogai, gali lemti keloidinių randų atsiradimą.

 

Krūtų patikra. Kiekviena moteris turi žinoti, kokios yra sveikos jų krūtys, tam, kad vėliau galėtų pastebėti pakitimus. Pastebėjus pokyčių, sukietėjimų po oda, reikėtų apsilankyti pas gydytoją nuodugnesniems tyrimams. Moterims po 50 metų kas 2 – 3 metus rekomenduojama atlikti mamagromą. Vieną iš vėžio formų, Pageto ligą, gali išduoti krūtų odos pokyčiai: porą savaičių pleiskanojanti oda aplink spenelius ar ant krūtų.

 

Taisyklinga laikysena. Dėl prastos laikysenos krūtys gali nukarti. Atsistoti ir įsivaizduoti tiesią liniją per stuburą. Ausys turi būti pečių linijoje, pečiai – klubų, keliai šiek tiek sulenkti. Sėdantis, atlošti pečių mentes ir nekryžiuoti kojų.

 

Maitinimas krūtimis. Įvairiais tyrimais nustatyta, kad žindymas krūtimi padeda sumažinti krūties vėžio riziką. Spėjama, kad taip yra dėlto, kad žindančios moterys turi mažiau menstruacijų ciklų, todėl ir mažesnį neigiamą estrogenų poveikį krūtims. Kūdikio maitinimas krūtimis devynis mėnesius ar ilgiau turi dar geresnį poveikį sveikatai negu maitinimas tik porą savaičių.

 

Tinkama mityba. Krūties vėžio profilaktikai rekomenduojama į kasdienę mitybą įtraukti daugiau grybų, brokolinių kopūstų daigų, granatų, lęšių, graikinių riešutų, šilauogių, špinatų, kiaušinių, lašišos ir ruginės duonos.