Centrinis šildymas gali išsausinti odą. Ypač odai kenkia dideli temperatūrų kontrastai, pavyzdžiui, kai iš lauko patenkama į šildomą patalpą. Pastebima, kad nuo tada, kai įjungiamas namuose šildymas iki tol, kol jis išjungiamas, ne vienam pablogėja odos būklė, oda tampa jautresnė ir sausesnė negu šiltuoju metų laiku.

 

oda

  • Sausa, išblyškusi, papilkėjusi, nešvytinti oda dažnai kelia rūpestį šildymo sezono metu. Beveik visada pagrindinė priežastis – organizmo dehidratacija. Daug žmonių pamiršta, kaip svarbu gerti pakankamai vandens, kai orai atšąla ir yra įjungiamas centrinis ar autonominis šildymas. Kai oda nėra tinkamai valoma ir šveičiama, ant jos kaupiasi negyvos odos ląstelės ir sebumas, kurie ilgainiui užkemša odos poras ir oda pradeda atrodyti pavargusi ir papilkėjusi.

 

  • Norint išvengti neigiamo šildymo sezono poveikio odai, plaukams ir nagams, reikia naudoti drėkinamąsias ir maitinamąsias priemones. Nepamiršti kiekvieną rytą ir vakarą valyti odą specialiomis priemonėmis, šveisti du kartus per savaitę, naudojant švelnų šveitiklį, kuris nepažeidžia odos ir jos netraumuoja. Galima šiek tiek šveitiklio sumaišyti su kasdieniniu odos valikliu (prausikliu, pieneliu) ir šiuo mišiniu nuprausti odą. Toks šveitiklis švelniai šveičia odą, pašalina negyvas odos ląsteles ir oda atrodo švaresnė, skaistesnė ir gaivesnė.

 

  • Dar vienas dalykas, kuris labai rekomenduojama ne tik tada, kai prasideda šildymo sezonas, bet apskritai visus metus – tai odos masažas. Masažas akimirksniu veidui suteikia sveiko švytėjimo ir oda atrodo pailsėjusi tarsi po ilgo ir kokybiško nakties miego. Masažuoti pirštų krumpliais, pagalvėlėmis minkyti, minkyti, sukti ratus ir pan.

 

  • Svarbiausias dalykas – tai gerti pakankamai vandens, tačiau vanduo gali padėti tik tada, jeigu yra normalus odos lipidų lygis, kad sulaikytų drėgmę odoje. Todėl papildomai rekomenduojama šiuo metų laiku vartoti omega 3 riebiųjų rūgščių, kurios pakeičia riebalus odoje, kurie joje užrakina drėgmę. Hialurono rūgšties serumai, kremai ir kitos odos priežiūros priemonė taip pat gali būti naudojami išoriškai. Hialurono rūgštis gali pritraukti 1000 kartų daugiau vandens, drėkinančio odą.

 

  • Kitas svarbus dalykas – jeigu įmanoma, šiek tiek sumažinti temperatūrą namuose. Kuo aukštesnė temperatūra kambariuose, tuo labiau kenkiama odai. Kita vertus, nereikėtų šildymo prisukti maksimaliai, nes komfortas taip pat labai svarbu. Per šaltuose namuose gali netrukus pradėti sirgti visi namiškiai. Taigi, svarbiausia palaikyti normalią temperatūrą namuose ir, pajutus, kad darosi per karšta, ją sumažinti.

 

  • Kūną prausti specialiai prausimuisi skirtais aliejais. Tokie aliejai švelniai šalina nešvarumus, bet nesutrikdo odos pH pusiausvyros, panaudojus oda atrodo švelnesnė, lygesnė, minkštesnė, net greičiau gyja nedidelės odos žaizdelės (išsausėjusi oda dažnai niežti, kartais galima nusikasyti ją net iki žaizdų). Tačiau aliejiniai prausikliai tinka ne visiems. Dermatologai tokias prausimosi priemones rekomenduoja tiems, kuriuos vargina labai sausa ir pleiskanojanti oda. Tačiau jeigu oda yra labai jautri arba sergama egzema, ją gali dirginti eteriniai aliejai. Kai kurie žmonės gali būti alergiški riešutų (pavyzdžiui, migdolų) aliejams, ricinų aliejui. Todėl prieš naudojant naują higienos ar kosmetikos priemonę, rekomenduojama ją išbandyti ant nedidelio odos plotelio.

 

  • Naudoti oro drėkintuvus. Centrinis šildymas labai sausina patalpų orą, dėlto ir oda tampa sausesnė, jautresnė. Šiuo metu gali praversti oro drėkintuvai, kurie neleidžia patalpų orui per daug išsausėti. Jeigu oro drėkintuvai atrodo per brangūs arba nenorima jų įsigyti ir naudoti dėl kitų priežasčių, galima tiesiog kambariuose, kuriuose praleidžiama daugiausiai laiko (ypač miegamajame) padėti kelis dubenis su vandeniu prie radiatorių ir šildytuvų. Pamažu garuodamas vanduo drėkins orą ir gerins jo kokybę. Rezultatas: sveikesnė ir ne tokia išsausėjusi oda.