Surasti žmogų, su kuriuo nugyventum visą gyvenimą, nėra paprasta, tą rodo ir liūdna skyrybų statistika. Tačiau žmonės nepasiduoda ir kuria antrą, trečią šeimą. Pakalbėkime, kuo skiriasi šios santuokos ir kaip jos keičia žmogų.

 

ne pirma santuoka

Pirmoji santuoka

 

Nors pirmakarčių nuotakų amžius Vakarų šalyse jau perkopė 25-erius metus, o ir vestuvės atšokamos neretai jau pagyvenus kartu, visgi santuoka nemažai daliai žmonių tampa išbandymu. Pirmiausia daugelis kuria šeimą, planuodami susilaukti vaikų ir kartu juos auginti. Tad vos pradėjus įsijausti į sutuoktinio vaidmenį, staiga atsiranda dar sudėtingesni – mamos ir tėčio vaidmenys. Daugelis porų neleis sumeluoti, kad vaikai iš tiesų yra išbandymas santykiams. Kalifornijos universiteto mokslininkai palyginę susituokusių porų su vaikais ir be vaikų laimės rodiklius, nustatė, kad porose su vaikais, laimės yra perpus mažiau. Jei nėštumas neplanuotas – skirtumas dar didesnis. Psichologai aiškina, kad dviejų žmonių santykius supurto staiga atsiradusi milžiniška atsakomybė už bejėgį žmogų, nuovargis dėl bemiegių naktų, naujų darbų pasiskirstymas. Jei partneriai sugeba šį laikotarpį pergyventi kartu, palaikydami vienas kitą ir padėdami vienas kitam, tuomet šis išbandymas ilgainiui sutvirtina santykius, pakelia juos į aukštesnį lygį. Tačiau daliai šeimų nepavyksta likti drauge.

 

Kiti žmonės prie altoriaus žengia tiesiog per anksti, nepasiryžę tokiam rimtam įsipareigojimui, atsakomybei už kitą žmogų ir santykių puoselėjimą. Gal dar norisi palakstyti su draugais, paflirtuoti, ignoruoti buities darbus, nenešti pinigų į šeimos biudžetą ir t.t. Socialinė pedagogė Carуl Rusbult pastebi, kad jaunos poros dažnai pykstasi, ginasi arba puola, nepriklausomybę painioja su pasipūtimu. Bijodami prarasti kito žmogaus meilę, jie ima riboti jo laisvę, griebiasi manipuliacijų. Kitaip tariant, elgiasi vaikiškai. Vieno ar abiejų partnerių nebrandumas pasmerkia santuoką žlugti.

Tačiau jei žmonės pasiryžta augti kartu, mokytis santykių kūrimo, investuoti į šeimą, nuoširdžiai kalbėtis apie lūkesčius, tuomet jiems gali pavykti iš pirmo karto.

 

Antras dublis

 

Santykių ekspertė Jekaterina Ignatova pastebi, kad dažniausiai pakartotinai tuokiasi arba naivūs žmonės, kurie yra įsitikinę, kad pirma sąjunga subyrėjo tik dėl partnerio kaltės, arba tie, kurie po pirmos nesėkmės sugebėjo padaryti išvadas. Bet kuriuo atveju antroji santuoka įmanoma tik tada, kai noras turėti kokybiškus santykius pranoksta galimai pasikartosiančios nesėkmės baimę. Specialistė pastebi, kad į antrą santuoką ateiname geriau suprasdami savo troškimus, realiau vertindami situaciją, nebeturime rožinių iliuzijų, kad kitas žmogus turi padaryti mus lamingus. Taip pat jau suvokiame, kad pasaulis nėra idealus ir visi žmonės kartais klysta, būna blogos nuotaikos, patiria nesėkmių. Antroje santuokoje, regis, jau esame pasirengę įsimylėti ne išsigalvotą paveikslą ir ne savo vaizduotės vaisių, o realų kitą žmogų, su visais jo privalumais ir trūkumais.

 

Reiktų paminėti, kad sugriuvus pirmai santuokai, dažniausiai kaltę jaučia abu partneriai, todėl antrąkart deda daugiau pastangų, tampa mažiau pastabūs nereikšmingoms smulkmenoms, labiau vertina ir brangina.

 

Antrosios santuokos sėkme tikima ir todėl, kad dažnai antroji būna skirta nebe vaikams, bet partneriui. Kitaip tariant, pirmoji kuriama siekiant susilaukti vaikų ir juos išleisti į gyvenimą. Ėmęsi šio atsakingo darbo, sutuoktiniai neretai pamiršta vienas kitą. Kai partneriai virsta vien tik tėvais, santykiai išsikvepia, ir pirmiausia juose išnyksta seksas. JAV statistikos duomenimis, būtent sekso trūkumas yra viena iš penkių dažniausių skyrybų priežasčių. Antroji vėlesnė santuoka gali būti skirta dviem vienas kitą mylintiems žmonėms, ypač jei tuokiamasi vyresniame amžiuje. Net jei atsiranda bendras vaikelis, dauguma tėvų jau pasimokę iš savo klaidų ir neleidžia, kad vaikas taptų santuokos epicentru.

 

Trečioji ir tolesnės santuokos

 

Nors gyvas posakis – trečias kartas nemeluoja, kalbant apie santuokinį gyvenimą, tai ne visuomet yra tiesa. JAV statistikos duomenimis net 74 % trečią kartą susituokusių žmonių išsiskiria. Santykių ekspertai mano, kad toks didelis skyrybų skaičius yra todėl, kad žmogus santykiuose tampa vartotojiškas. Baimę skirtis ir pradėti iš naujo jis jau nugalėjo per pirmąsias ir antrąsias skyrybas, todėl gana lengva ranka gali pasirašyti ir trečiuosius ištuokos dokumentus su jam neįtikusiu partneriu. Vis dėlto psichologai pataria į trečius rimtus santykius besileidžiančiam žmogui gerai išanalizuoti save, palyginti savo mąstymą ir elgesį pirmosiose dvejose santuokose ir tvirtai įsivardyti, kaip ir kodėl jos sugriuvo. Tik tokiu atveju gerai išmokęs ankstesnes pamokas, žmogus galės sukurti tvirtą šeimą trečiuoju bandymu.

 

Verta atminti, kad į vis tolesnę santuoką keliaujame su per metus kraunamu „bagažu“ – vaikais, buvusiomis žmonomis, artimais tapusiais giminaičiais, finansiniais įsipareigojimais. Gana sudėtinga laviruoti tarp tiek atsakomybių, be to, ir visuomenės požiūris į trečią ar ketvirtą kartą šeimą kuriantį žmogų nėra teigiamas. Žinoma, verta bandyti ir trečią, ir ketvirtą kartą, kad surastum gyvenimo laimę, tačiau taip šokinėjant per santuokas gali prabėgti ir visas gyvenimas.

 

Beje, įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad vyrams ypač naudinga vesti vyresniame amžiuje (55–60 m) – vyrai, kurie turi rūpestingas žmonas, gyvena ilgiau ir kokybiškiau. Tačiau moterims nebūtina gyvenimo galo pašvęsti rūpesčiui nauju vyru – jų gyvenimo kokybė ir trukmė nuo partnerio beveik nepriklauso.

 

Įdomu

 

  • 2017 m. Lietuvoje buvo įregistruota 20,9 tūkst. santuokų (2016 m. – 21,3 tūkst.).
  • Praėjusiais metais buvo įregistruota 8,3 tūkst. ištuokų, tai 0,6 tūkst. (6,4 % porų mažiau negu prieš metus).
  • Pernai 100 santuokų teko 39,7 ištuokos (2016 m. – 41,6).
  • Dažniausios skyrybų priežastys: neištikimybė, pinigai, barniai.
  • Daugiausiai kartų vedusio vyro titulas priklauso dabar jau mirusiam malaiziečiui Kamarudinui Mohamadui, kuris vedė iš viso 53 kartus.
  • Daugiausia kartų ištekėjusi moteris – Linda Wolfe, kuri „amžiną“ meilę prisiekė vis kitam mylimajam net 23 kartus.
  • JAV statistika rodo, kad žlunga 50 % pirmakarčių santuokų, antrą kartą vedus išyra 67 % šeimų ir net 73 %, kai tuokiamasi trečią kartą.
  • Net 82 mln. mergaičių besivystančiose šalyse išteka dar iki aštuoniolikto gimtadienio.

 

SPECIALISTO KOMENTARAS

Geštalto terapeutė Daiva Žukauskienė

 

Ar antra, trečia, tolesnės santuokos kažką pasako apie patį žmogų?

 

Kategoriškai ir vienareikšmiškai atsakyti į klausimą apie žmogų, kuris jau keletą kartų kūrė šeimą, neįmanoma. Kiekviena santuoka turi savo tikslą. Dažniausi žmogui kylantys tikslai yra su mylimu žmogumi pragyventi visą gyvenimą, pasigerinti savo gyvenimo lygį, susilaukti vaikų ir kartu juos auginti, siekti kažkokių konkrečių tikslų, kuriems pasiekti reikia šeiminės institucijos.

 

Šeima – giminystės ryšiais susieta žmonių grupė, kurią sudaro tėvai ir vaikai, o plačiąja prasme – ir seneliai, anūkai bei kiti kartu gyvenantys giminaičiai. Kas kartą žmogus kurdamas šeimą mano, kad ją kuria visam laikui, visam gyvenimui. Cinikai bei skeptikai ir tie tikisi, kad jiems pasiseks iš pirmo karto.

 

Šeima yra kontraktas tarp dviejų suaugusių žmonių, kurio sąlygose yra vienokia ar kitokia bendrystė. Kinta pasaulis, kinta ir žmonių požiūriai į šeimą, santuoką. Jau renkamasi ne vien tik iš tradicinės šeimos galimybės, renkamasi būti santuokoje ir gyventi atskirai, gyventi kartu, bet nebūti santuokoje ir taip toliau. Jei žmogus sudarydamas santuokos kontraktą, kažko tikisi iš savęs ir kito žmogaus, jei į santuoką kaip į instituciją sudeda daug lūkesčių, tai lūkesčiai gali ir neišsipildyti.

 

Kodėl tiek daug skyrybų?

 

Hedonistinė visuomenė nelinkusi kentėti ir metų metais nešti santuokos jungą, renkamasi nutraukti santuoką ir keliauti toliau. Santuoka yra pastangos dirbti vieningai, bendrystėje ir laikytis susitarimų. Susitarimai apima ne tik buitinius, finansinius ar socialinius aspektus, tai ir seksualinis gyvenimas, bendras laisvalaikis, bendri interesai. Susiėjus į santuoką labai skirtingiems žmonėms labai sunku suderinti savo ir kito poreikius. Esant lyčių lygybei, poreikiai taip pat lygūs, tad priežasčių neišsprendžiamiems konfliktams aibė.

 

Vartotojiška visuomenė nori kokybiškų prekių, paslaugų ir nenori dėti daug pastangų, kad tai turėtų. Lengvesnis kelias – pabandyti, nepatikus ir netikus – keisti. Tokiu būdu atsiranda antra, trečia ar dar kelinta santuokos.

 

Šis daugiasantuokinis fenomenas atspindi tik tai, kad individas nenori ar negali dėti pastangų santuokos gerinimui, o renkasi kelią ją keisti. Po kelias santuokas turi drąsūs žmonės, nes nutraukti santuoką ir kurti naują yra iššūkis ne tik pačiam žmogui, bet ir visai šeimai, giminei plačiąja prasme. Tolerancijos ribos plečiasi ir čia. Nepavykus bandoma dar ir dar kartą arba kategoriškai atsisakoma tokios minties. Dažniausias jausmas, lydintis santuoką yra meilė. Šioji yra efemeriška ir linkusi praeiti taip kaip ir atėjusi. Yra žmonių, kurie sau įsikalę į galvas, kad santuokoje privalo būti meilė, nusivilia šiai praėjus ar išsivadėjus jos intensyvumui. Greitai įsimylintys ir greit nustojantys mylėti žmonės gali vaikytis šio jausmo ir šuoliuodami per kelių santuokų slenksčius.

 

Kas skatina bandyti dar ir dar kartą?

Žmonėms reikia bendrumo, saugumo santuokos institucijoje ir jie vardan to jas kuria ir vėl griauna. Vienatvė daugeliui labai nekomfortiška būsena, vardan jos galima susidėti, kad ir su velniu. Antrą, trečią santuoką kuriantiems žmonėms tenka susidurti su abejonėmis, ar iš viso verta eiti į santuoką, nes patirtis rodo, kad bendri kontraktai lūžta, pažadų, įsipareigojimų nesilaikoma ir meilė, draugystė yra laikini jausmai. Tikėjimas ir viltis, kad sekantį kartą ir su kitu bus geriau laimi. Sakoma, kad viltis durnių motina, tad būtent ji ir siūlo nekentėti ir nesitaikyti, ir nesitaikstyti, o bandyti iš naujo.

 

Kaip bendrauti su buvusiaisiais?

 

Išsiskiria jau susvetimėję žmonės. Kaip jie bendraus toliau, priklausys kaip jiems pavyks išeiti iš santuokos. Taikiai, šaltai išsiskyrę sutuoktiniai tokį bendravimo toną tęs ir toliau, kariavusios šalys kariaus ir toliau, bet gal tik šaltąjį karą. Daugelis puoselėja idėją, kad išsiskyrus sutuoktiniams gerai būtų likti draugais, bet draugystei reikia bendrų interesų, bendros veiklos, kuri dažnai nutrūksta kartu su santuoka.

 

Situaciją keičia, santuokoje atsiradę vaikai, jie dažnai ir būna tais taškais, dėl kurių ir pykstasi, ir taikosi buvę sutuoktiniai. Kiekvienas santykis reikalauja pastangų, tad ir posantuokiniai santykiai reikalauja pastangų, jų neįdėjus nėra jokio santykio.