Sovietmečiu pradėjusi savo karjerą Irena Čepukaitė-Metrikė sako ieškojusi prasmės, kaip gyventi tokioje uždaroje sistemoje. Taigi sukūrė savo Gyvenimo metodą, kurį pavadino „Psichohileris“. Tai asmenybės, magijos ir meilės mokykla, kur didžiausias namų darbas – susivokti savyje. Ponia Irena sako, kad šeimoje svarbiausia yra „aš“, po to „mes“, nes tik susivokęs savyje galėsi priimti kitą ir kurti harmoningus santykius. Tai yra gero sekso pagrindas. Apie tai, kur slypi kūniškos palaimos paslaptys, ir kalbamės su Irena.

 

 

Sakoma, kad seksas prasideda ne lovoje, o galvoje. O gal dar kažkur kitur?

 

Seksas nėra vienareikšmis. Jo pradžia – taip pat. Tiek lova, tiek galva gali būti sekso pradžia ir… pabaiga. Tai, ką žmogus mano apie seksą ir kokią jo patirtį turi, nulemia sekso pradžią. Seksas prasideda ir ten, kur jo daugelis neįžiūri, nes neturi žinių ir patirties. Pavyzdžiui, drabužiuose, intonacijoje, vyro ar moters gestuose, kūno kalboje. Jeigu lytiniai santykiai nėra tapę buitine rutina, jų pradžia garantuoja labai malonius išgyvenimus. Sekso pradžia gali būti visur, kur yra jo poreikis, laisva mintis ir vaizduotė. Šie trys dalykai gali sukurti norimą sekso tikrovės pradžią.

 

 

Šiuolaikiniai gydytojai, sutrikus vyrų erekcijai, skuba tikrinti prostatą ir galų gale paskiria jiems viagros. Ar teisingai elgiamasi? Kur dažniausiai slypi vyriškų problemų priežastis?

 

Vyriškų problemų priežastis dažniausiai tūno organizmo nepajėgume daryti tai, ko nori vyro „aš“. Būtina žinoti, kad propaguojant sveiką gyvenseną dažniausiai funkcijos atsistato pačios. Vertinti erekcijos sutrikimus kaip atskirą problemą yra neišmintinga. Juk organizmas yra vientisa sistema, ir visi jame esantys organai – kraujotaka, nervai ir t. t. – yra tarpusavyje susiję. Todėl lytinės funkcijos sutrikimas yra viso organizmo problema, ypač maistas, kuris gali tiek blokuoti erekciją, tiek ją atstatyti. Nemokėjimas kontroliuoti savo psichikos yra kita erekcijos sutrikimų priežastis.

 

 

O kaip dėl moterų nenoro mylėtis? Ar už moters aistrą daugiau atsakingas vyras, ar visgi pati moteris?

 

Abu atsakingi. Tačiau kiekvienu individualiu atveju būtina žiūrėti, kokį gyvenimo būdą gyvena šeima ir kokį kiekvienas sutuoktinis atskirai trokšta gyventi. Santuokoje moters nenoro mylėtis priežastis yra abiejų sutuoktinių santykių neišmanymas ir klaidos. Viską galima suderinti, jeigu abu trokšta harmoningų santykių. Jeigu vyras nori, tik kad žmona norėtų, o pats manosi esąs mokytas, tada tai – santykių liga. Anksčiau ar vėliau ji materializuosis, o aistra liks tik gražus prisiminimas… Arba su kita partnere iki tos pačios problemos, po to dar su kita…

 

 

Ar seksualinis atšalimas yra tiesiausias kelias į skyrybas? Ir kaip to išvengti, kaip kurstyti ugnį?

 

Pats požiūris į seksualinį gyvenimą, į gyvenimo kartu tikslą gali būti atšalimo priežastimi. Juk du žmonės kuria savo ateitį. Tai vyksta visose srityse, lovoje – taip pat. Nemokėjimas organizuoti asmeninio seksualinio gyvenimo poreikių patenkinimo ir suderinimo su sutuoktiniu veda prie santykių atšalimo. Santuoka, gyvenimas dviese, yra sudėtingas procesas. Individualus natūralus kiekvieno sutuoktinio atskirai savęs harmonizavimas yra kelias būti laimingu tiek santuokoje, tiek ir be jos. Lytinio gyvenimo kokybė – bendro gyvenimo santykių pasekmė. Dirbtinai galima laikinai susigrąžinti dėl asmeninio neišmanymo išblėsusią aistrą. Tačiau dirbtinos priemonės yra laikinos, o vis naujų aistros dirgiklių ieškojimas nepadaro žmonių laimingais. Patarimas: mokykitės to, ko nemokate, pas tuos, kurie moka.

 

 

Kodėl žmonės būna neištikimi? Kaip derėtų elgtis sužinojus apie partnerio neištikimybę? Ar dar verta bandyti išsaugoti santykius?

 

Neištikimybė yra žmogaus nenoras nieko žinoti nei apie save, nei apie savo sutuoktinį. Neištikimybė – dvasinis skilimas. Tai toks pats žalingas įprotis kaip ir kvaišalai ar azartiniai žaidimai. Pamąstykime: kam skaudinti artimą žmogų išduodant jį, jeigu gali išsiskirti ir ieškoti kito partnerio? Kam reikalinga santuoka, jeigu jos nėra tarp sutuoktinių? Kas trukdo žmogui gyventi laisvai ir nekankinti artimo? Aš atsakysiu jums – despotiškumas. Noras kankinti gali būti užkoduotas jau pasąmonėje, atsineštas iš tėvų, senelių ir… teisinamas visokiais prasimanymais. Tai seno kirpimo šeimų modelio liekana. Naujos eros šeimos yra laisvos nuo despotiškų poreikių. Liūdna, kai senos mąstysenos jauni žmonės kuria santuoką be jokio pagrindo, šiaip sau, dėl hormonų suaktyvėjimo. Tuomet neištikimybė neišvengiama, nes buities problemose nuskendusi meilė parodo, kad jis arba ji nejaučia jokios širdžių, savybių, žinių, tikslų, poreikių santuokos. Todėl ir bandoma jos ieškoti svetimame guolyje, o vis dar egzistuojanti baimė skirtis kankina tą, kuris lieka ir tikisi, kad kada nors buvusi meilė sugrįš. Tad verta ar neverta kankintis – spręskite patys.

 

 

Dauguma filosofijų ar net religijos atstovų kalba apie tai, koks reikšmingas yra pirmasis seksas. Kodėl taip svarbu nedalyti savo kūno bet kam?

 

Manęs nedomina religijos jokiuose apvalkaluose. Pakanka asmeninės patirties, kad suvoktum, kaip tau yra ir kaip bus gerai arba blogai. Pavyzdžiui, nemokate plaukti, pirmą kartą įbrendate į ežerą, ir jus užpuola Loch Neso ežero pabaisa Nesė. Ar dar kartą norėsite bristi, juolab plaukti, patyrę baimę, skausmą ir pavojų? Akivaizdu, kad ne. Nebent su patyrusiu ir drąsiu žmogumi, kuriuo pasitikėsite, ir jis jus įkalbės pabandyti vėl… Ar svarbus pirmas kartas? Pirmas potyris, susijęs su kūno, psichikos, jausmų patirtimis, yra labai svarbus žmogaus gyvenimo kokybei. Jeigu jis negatyvus, tuomet visam gyvenimui įskiepija paranoją, kompleksus. Pirmasis seksas yra pirmasis pojūtis. Jo kokybė nulems emocinę seksualinio gyvenimo gamą ir visų kitų jausmų kokybę. Jeigu ta gama bus tuščia, dar ir negatyvi, vėliau kad ir koks meistras mokytų sekso arba jausmų, kad ir kokius sukurtų pojūčius, vis tiek tai bus jau kitas įrašas psichikoje. O ištrinti negatyvų „pirmąjį kartą“ gali tikra, kantri, ilgalaikė ir patikima meilė arba hipnozės specialistas.

 

 

Ką manote apie kontracepciją? Ar yra bent viena tinkama (moraliai ar kitomis prasmėmis) apsisaugojimo priemonė gyvenant šeimoje? Juk iš esmės kontracepcija nukreipta prieš gyvybę, o seksas savo energija – už gyvybę…

 

Taip, yra puiki priemonė – meilės menas ir dvasinė moralė. Meilės menas moko vyrą kontroliuoti tiek orgazmo kokybę, laiką, tiek sėklos išsiliejimą, o moterį paskaičiuoti savo vaisingas ir nevaisingas dienas. To pakanka, kad nebūtų pradėta nepageidaujama gyvybė. Dvasinė moralė seksualinę energiją paverčia galinga kūrybine – pasaulio, visuomenės, naujos civilizacijos, kitokio modelio sukūrimo, keitimo, kosmoso pažinimo – priemone. Naujas žmogus kuriamas moduliuojant jo galimybes ir savybes ne auklėjimu, o pradėjimo momentu. Dvasine morale susidomi asmenys, pakilę šiek tiek aukščiau pirmojo ir antrojo energetinių centrų realizacijos.

 

 

Kokie turėtų būti sveiko sekso šeimoje pagrindai ir pamatai? Nuo ko pradėti, kai šeimą tik kuri, ir kaip situaciją harmonizuoti poroms, gyvenančioms dešimt ir daugiau metų?

 

Sveiko sekso pagrindai yra sveiko natūralaus gyvenimo būdo pagrindai ir pamatai. Kuriant šeimą būtina žinoti: kokios šeimos nori, koks esi, ko tikiesi ir taisyti šį modelį, derinant su patikusiu žmogumi. Jeigu yra ką derinti, šeima turės pagrindus, antraip ji pasmerkta konfliktams. Santuokoje gyvenančioms poroms yra vienas geras harmonizavimo kelias – asmeninio natūralaus gyvenimo būdo harmonija. Kas esi, ko trokšti, ko sieki, ko tau reikia ir pan. Kai kiekvienas tikrai realizuoja save kaip žinantį savo troškimus ir mokantį juos realizuoti, nesikabinėjant prie sutuoktinio ir neįpareigojant jo spręsti savų problemų, tuomet jie pamato vienas kitą naujai, turinčius pagrįstą savivertę. O tai leidžia iš naujo pažinti ir gerbti sutuoktinio interesus, derinant juos su savaisiais, ir tik šiuo pagrindu padėti vienas kitam. Jeigu to neįvyksta, tuomet visas gyvenimas lieka kaip rodymas vienas į kitą pirštu: „tu, tu, tu…“ Juk šeimoje visų pirma yra svarbu „aš“, po to „mes“. Kai du „aš“ turi pakankamą savęs realizaciją, gimsta galinga „mes“ šeima.