Ar kada teko kalbėti su žmogumi, kurio balsas tarsi užburia? Tokio tono klausyti taip malonu, kad, atrodo, ištirpsta visa aplinka. Balsas – tarsi asmens vizitinė kortelė, kuri kartais atskleidžia daugiau nei galima įsivaizduoti…

 

 

Asmenybės charakteristikos

Kasdien bendraujant su draugais ir artimaisiais balso tono tikriausiai niekas pernelyg nekontroliuoja. Į jį dėmesys atkreipiamas tik tuomet, kai būtina valdyti kalbėseną, pavyzdžiui, darbo pokalbyje. Stanfordo universitete atlikti tyrimai parodė, kad balsas apie asmenį suteikia daug informacijos.

Balso tonas, tembras ir kalbėjimo tempas gali parodyti žmogaus emocinę būseną. Žinoma, tokia subtili informacija gaunama interpretuojant tai, kas girdima. Specialistai išskiria kelias bendras charakteristikas.

 

Greitakalbis pašnekovas

Itin greitas kalbėjimas gali reikšti, kad žmogus nerimauja arba yra nerūpestingas, skuba ir tiesiog nori išberti žodžius vienu atsikvėpimu. Greitai išsakyta informacija yra sunkiai suvokiama, todėl pokalbis su tokiu žmogumi būna neefektyvus.

Greitai kalbėti reikėtų tik išimtiniais atvejais. Pavyzdžiui, aukcione, kur greitakalbė prikausto pirkėjų dėmesį. Visais kitais atvejais patariama daryti pauzes, atsikvėpti, lėtinti tempą. Žinoma, nerimas, įtampa dar labiau skatina greičiau kalbėti, nes nesąmoningai norima kuo greičiau pasišalinti iš keblios padėties. Tokiu atveju reikėtų išmokti valdyti kūną – keliskart lėtai ir giliai iškvėpti, įkvėpti, šypsotis, palaikyti akių kontaktą.

 

Lėtakalbis pašnekovas

Lėta, ritminga kalbėsena būdinga savimi pasitikinčiai, ramiai, susitvardančiai asmenybei. Dažniausiai tokių žmonių malonu klausytis, aplinkiniai jaučiasi patogiai, nes turi užtektinai laiko suvokti išgirstą informaciją ir palaikyti adekvatų pokalbį. Tačiau nereikėtų persistengti. Itin lėta, ištempta kalba ilgainiui atsibosta ir netgi pradeda migdyti.

Lėtakalbiams stresas nedaro tokios stiprios įtakos kaip greitakalbiams. Atvirkščiai, įtemptoje situacijoje šiek tiek pagreitėjęs kalbėjimas tampa privalumu. Lėtai kalbantiems žmonėms patariama vengti ilgų pauzių, labiau akcentuoti reikšmingus žodžius.

 

Aukštas balso tonas

Žmonės, išsiskiriantys aukštu balso tonu, gali atrodyti nepastovūs ir erzinti aplinkinius. Pakeltas balsas daugeliui asocijuojasi su pykčiu, konfliktais, todėl dažniausiai pašnekovas nori kuo greičiau baigti pokalbį. Medikai tvirtina, kad pakeltas tonas kenkia balso stygoms.

Įsitikinimas, kad kalbėjimas pakeltu tonu rodo pasitikėjimą savimi ar lyderystę, yra klaidingas. Tokia kalbėsena gali atrodyti isteriška.

 

Žemas balso tonas

Dažniausiai žemas, stiprus balsas siejamas su tvirtumu, pasitikėjimu, intuicija ir dideliu testosterono kiekiu. Pašnekovams tokie žmonės atrodo patrauklūs ir simpatiški. Jų malonu klausytis. Tai, kad auditorijai patinka girdėti gilų žemą balsą, puikiausiai parodo politinės agitacijos kampanijos, kuriose būtent tokiu tonu kalbantys kandidatai susilaukia palankumo.

Tokia kalbėsena gali turėti ir neigiamų aspektų. Kartais kalbama taip tyliai, jog girdisi tik vientisas murmėjimas. Taip kalbančio žmogaus neįmanoma suprasti. Atrodo beviltiška ką nors išgirsti ar suvokti. Tokiu atveju patariama sąmoningai ugdyti garsesnę kalbėseną.

 

Patraukli išvaizda

Atlikti tyrimai parodė, kad žmogaus balsas gali lemti aplinkinių požiūrį. Žmogaus kvapas, kūno proporcijos, balsas yra įgimtos savybės, iš kurių priešingos lyties atstovai sprendžia apie reprodukcines galimybes.

Vyrai, išsiskiriantys giliais žemais balsais, labiau vilioja moteris. Per eksperimentą Nortumbrijos universitete paaiškėjo, kad tiek vyrai, tiek moterys priešingos lyties patrauklumą, dominavimą, seksualumą ir pasitikėjimą vertina pagal balsą. Abiem lytims buvo duota išklausyti skirtingų balsų įrašų, o vėliau parodytos nuotraukos. Nustatyta, kad palankiau įvertinti žemo tembro savininkai.

 

Seksualumo verdiktas

Balsas parodo ir žmogaus seksualines galimybes. Tai paaiškėjo po vieno atlikto tyrimo, per kurį buvo nustatyta, kad asmens balso patrauklumas koreliuoja su kūno matmenimis. Moterims seksualesni tie vyrai, kurių žemas balsas, platūs pečiai ir siauras juosmuo. Viliojančio balso dailiosios lyties atstovės išsiskiria siauru juosmeniu ir platesniais klubais.

Tyrimo autoriai mano, kad testosteronas lemia tiek balso, tiek fizinės išvaizdos vystymąsi. Baritonu kalbantis stipriosios lyties atstovas pasižymi didesne raumenų mase ir jėga. Tai moteris traukia kaip seksualinio pajėgumo rodiklis. Estrogenas ir progesteronas veikia dailiosios lyties atstovių balso tembrą ir kūno linijas, kurios žavi vyriškius.

Per tą patį tyrimą nustatyta, kad tie vyrai ir moterys, kurių balsas skamba patraukliau, turi daugiau lytinių partnerių.

 

Balso pokyčiai

Žmogaus balsas keičiasi bręstant. Vėliau jis taip pat nebūna pastovus. Paaiškėjo, kad moterų tembras keičiasi priklausomai nuo menstruacijų ciklo.

Patraukliausiai ir seksualiausiai moters balsas skamba per ovuliaciją, o priešingos lyties atstovus mažiausiai traukia menstruacijų dienomis. Mokslininkai mano, kad taip yra dėl hormonų lygio svyravimų. Būtent jie nulemia, kad per ovuliaciją, kada moteriai pastoti yra lengviausia, jos balsas pradeda labiau vilioti partnerį.

Tono pokyčius gali lemti ir savijauta, emocijos, požiūris į pašnekovą bei kiti niuansai, kuriais remiantis bendraujama su aplinkiniais. Todėl vien iš balso įmanoma gana tiksliai įvardinti asmens socialinį ir ekonominį statusą, psichinę, emocinę būklę, sužinoti amžių ar netgi svorį. Balso įrašai gali suteikti daug naudingos informacijos.

 

Įdomu

  • Renesanso epochoje tikėta, kad balsas sklinda iš širdies.
  • Dauguma raumenų, kurie padeda ryti maistą, pasitelkiami ir kalbant.
  • Vartojami skysčiai nedrėkina balso klosčių. Jeigu taip būtų, žmogus užspringtų arba mažų mažiausiai pradėtų stipriai kosėti.
  • Šnabždant, tyliai šnekant balso stygos įsitempia kur kas stipriau nei kalbant įprastai.
  • Maksimalus fonacijos laikas, per kurį žmogus vienu atsikvėpimu gali išlaikyti vienodo stiprumo garsą, trunka apie 15 sek.
  • Manoma, kad moterys kalba daugiau nei vyrai, tačiau jų maksimalus fonacijos laikas dažniausiai trumpesnis nei vyrų.
  • Singapūre yra specializuotos klinikos, kuriose atliekama balso terapija.
  • Balsas – tai raumenys, kuriuos galima treniruoti, stiprinti. Amžius tam įtakos neturi.
  • Teigiama, kad balso stygų polipus galima bandyti išsigydyti atliekant specialius stygų pratimus ir taikant tam tikras balso lavinimo technikas.
  • Dauguma dainininkų nežino visų savo balso galimybių, nes nemoka tinkamai jų išnaudoti.

 

Giedrė Miliūnaitė