Arba kitaip krankliai, yra vieni paslaptingiausių juodaplunksnių. Šie paukščiai ne tik demonizuojami, bet ir apipinti įvairiausiais mitais. Kalbama, kad krankliai gyvena mažiausiai šimtą metų ir gali stebėti besikeičiančias žmonių kartas…

 

Didžiausi šeimoje

Iš tiesų juodvarniai gali gyventi iki 20 metų gamtoje, kurioje tyko įvairūs pavojai, ir 40 metų nelaisvėje. Šie paukščiai yra didžiausi varnų šeimos atstovai, t. y. dvigubai sunkesni už varnas. Subrendę krankliai sveria apie 1,5 kg ir yra 60 cm ilgio. Juodaplunksniai paplitę Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Gyvena tiek miškuose (lizdus suka iš medžių šakelių), tiek dykumuose (apsigyvena uolų plyšiuose). Paprastai krankliai susiranda ilgametį partnerį, su kuriuo nesiskiria metų metus. Už buitį atsakingi abu: patinėlis rūpinasi statyba, o patelė stengiasi tobulinti lizdo vidų, kuriame būtų patogu auginti mažylius.

 

Apsukruoliai

Krankliai yra vagiliai – gyvendami netoli žmonių įsigudrina pasirūpinti maistu iš, pavyzdžiui, šunų. Kartais jie gali ir bendradarbiauti: kol vienas paukštis erzina šunį, kitas kapsto snapu šuns ėdalą. Laukinėje gamtoje jie seka vilkus, kad galėtų pagriebti mėsos iš jų nugalabytų aukų. Be to, manoma, krankliai parodo plėšrūnams potencialią auką, kurios negalėtų įveikti patys.

Juodvarniai savo skleidžiamų garsų diapazonu gali iliustruoti švelnumą, nuostabą ir įniršį, taip pat imituoti panašaus vokalinio tono paukščius. Jeigu auga pas žmones, jie gali išmokti ir žmonių kalbos. Tuo galima įsitikinti internete pasižiūrėjus vaizdo klipą, kur kranklys Edgaras tupėdamas savo šeimininkei ant peties talentingai kranksi ištisus sakinius.

Geba logiškai mąstyti?

Taip pat šie juodvarniai sugeba pasitelkti logiką, todėl yra panašaus protinio pajėgumo kaip ir primatai. Tikriausiai dauguma žino Ezopo pasakaitę apie varną, kuri tol dėliojo akmenukus į ąsotį, kol pajėgė snapu pasiekti ąsočio dugne buvusį vandenį. Pasaka ne iš piršto laužta – yra ne vienas atvejis, kai naminiai krankliai pademonstravo sugebėjimą pasiekti maistą pasitelkus logiką. Vienas kranklys netgi buvo išmokytas suskaičiuoti iki septynių!

Krankliai taip pat yra labai žaismingi, mėgsta ką nors pamėgdžioti. Pavyzdžiui, pamatę kaip išimamas degtukas iš degtukų dėžutės, nedelsiant pakartos šį veiksmą. Jie mėgsta ritinėtis ant nugaros iš malonumo. Mokslininkas ir gyvūnų elgesio stebėtojas Konradas Lorenzas rašo, kad krankliai turi aukščiausią protinį išsivystymą tarp skraiduolių rūšių. Gamtininkas Tonosas Angelas gilinosi į laboratorinius eksperimentus ir ištyrė, kad krankliai yra intelektualesni už visus ištirtus skraidančiuosius gyvūnus. Štai Arizonos gamtininkė Irena Peperberg teigė, kad varniniai paukščiai turi daugumos primatų informacijos perdirbimo sugebėjimą. Taigi juodvarniai išties ypatingi paukščiai, retkarčiais apsigyvenantys žmonių namuose ir džiuginantys juos savo unikalumu. Tiesa, įstatymai draudžia auginti laukinius gyvūnus, tad krankliais paprastai rūpinamasi tik tol, kol jie pasveiksta ir sutvirtėja, kad galėtų apsigyventi laisvėje.

 

Juodvarniai Europos mitologijoje

Krankliai yra vieni dažniausių paukščių simbolių pasaulio mitologijoje. Jų vaidmenys paprastai svyruoja nuo dievybių, išminčių, žynių iki apgavikų bei mirties pranašų. Mitologijoje jie paprastai siejami su antgamtiniu pasauliu.

Senojoje Europoje į varnas ir kranklius žiūrėta kiek kitaip negu Šiaurės Amerikoje. Šiaurės Europos šalių mitologijoje krankliai visų pirma buvo paukščiai, kurie lesa maitą lygiai taip pat kaip grifai ar maitėdžiai. Šie plėšrūnai buvo siejami su karo, mirties ir nelaimės simbolika. Keltų ir airių folklore manyta, kad dievybės įsikūnija į varnus ir po mūšio atskrenda lesti kritusių karių kūnų. Kranklio ar varnos pasirodymas kariuomenei žygiuojant į mūšį dažnai reiškė įspėjimą, kad kariuomenė gali būti nugalėta.

Skandinavai kranklį vaizdavo kaip velnią – tiesiog dėl jo įpročio lesti kritusius gyvius. Be viso to, pagrindinis skandinavų dievas Odinas ant pečių laikė du kranklius – Huginą, reiškiantį mintį, ir Muniną, reiškiantį protą. Saulei tekant, Odinas paleisdavo į pasaulį tuos paukščius, kad jie pažiūrėtų, kaip gyvena žmonės. Saulei leidžiantis jie grįždavo ant Odino pečių ir viską papasakodavo dievui. Kadangi paukščiai įkūnijo Odino protą ir mintis, todėl jų funkcija simbolizavo šio dievo gebėjimą matyti ateitį.

Viduramžiais paukščiai buvo demonizuoti ir priskirti prie raganavimo. Tačiau Senajame Testamente varnos vaizduojamos dvejopai: kaip žmogaus pagalbininkės, atsiskyrėlių maitintojos ir kaip nešvarūs, šventojo Dievo plano neatitinkantys sutvėrimai. Buvo tikima, kad varnos turi ypatingą uoslę nusikaltėliams ir mėgaujasi išlesdamos jiems akis. Kranklys taip dažnas orakulo paukštis, galintis gauti pranešimų iš kito pasaulio.

 

Paukščiai kitų žemynų mitologijoje

Šiaurės Amerikos folklore viskas priešingai – krankliai vaizduojami kaip pasaulio kūrėjai. Buvo tikima, kad sutvėrėjas turėjo žmogaus kūną ir kranklio snapą. Jis davė žmonėms šviesą, išmokė juos pasirūpinti savimi, aprūpino drabužiais, kanojomis ir namais. Taip pat atitiko Nojaus vaidmenį – per kilusį potvynį jis padirbo plaustą, į kurį leido po kiekvieno gyvūno porą. Galų gale jis įsimylėjo žmonių dukrą, kurios giminaičiai neišleido už neišvaizdaus jaunikio. Supykęs jis sukūrė uodus, kad erzintų ir kenktų žmonėms.

Islamo kultūroje, Korane, krankliai paminėti tik vieną kartą – kai mokė žmones užkasti mirusiųjų kūnus. Kinijoje tikima, kad trikojė varna gyvena Saulės širdyje, o jos trys kojos simbolizuoja rytą, vidurdienį ir vakarą. Panaši simbolika atrandama ir Japonijoje, kur krankliai vaizduojami stovintys už Saulės. Senovės Egipte dvi varnos simbolizavo vedybų džiaugsmą.

 

Įdomūs faktai

  • Subrendę juodvarniai, šarkos arba varnos nerenka blizgančių daiktų – jie vagia tik maistą.
  • Krankliai nėra tokie socialūs kaip varnos, todėl netoli žmonių jų galima pamatyti palyginti retai.
  • Ilgiausiai išgyvenęs kranklys Džimas buvo 44 metų.
  • Krankliai yra tikri oro akrobatai – mėgsta daryti įvairius triukus ore.
  • Yra sukurta legenda apie Londono tiltą, ant kurio gyvena krankliai. Sakoma, kad jeigu šie paukščiai staiga pradingtų, britų imperija bemat subyrėtų.