Ne vieną amžių Juodoji Dievo Motina laikoma labai paslaptinga religijos figūra. Kai kurie mano, kad tai – tiesiog iš juodos medienos išdrožta mergelės Marijos skulptūra, kiti svarsto, kad skulptūra pajuodavo nuo tūkstančių žvakių suodžių. Tačiau yra ir mistiškesnių aiškinimų.

 

Visoje Europoje ir ypač Prancūzijoje suskaičiuota beveik 500 nutapytų, išdrožtų iš juodmedžio ar akmens Juodųjų Madonų katalikų bažnyčiose ir muziejuose. Daugelis Juodosios Dievo Motinos su kūdikiu ant rankų atvaizdų išlikę iš XI – XV amžiaus. Piligrimai iš viso pasaulio keliauja į šias vietas, tikėdamiesi Juodosios Dievo motinos pagalbos ir išgijimo.

 

Juodosios Dievo Motinos kilmė nežinoma. Šventosios atvaizdai dažniausiai saugomi šventyklose, kuriose kažkada buvo garbinamos graikų ir romėnų deivės Diana, Artemidė, Kibelė ir kitos. Kai kurios Juodosios Madonos skulptūros stulbinamai primena egiptiečių deivės Izidės ir jos sūnaus dievo Horo atvaizdą. Pagoniškoje tradicijoje Juodoji Dievo Motina asocijuojasi su Motina Žeme ir moteriškomis galiomis.

 

Lenkijos pietuose esančiame Čenstachovos mieste saugoma Juodoji Madona. Paveiksle pavaizduota Dievo Motina turi du randus ant dešiniojo skruosto. Pasakojama, kad kartą įsilaužęs plėšikas nupiešė ant paveikslo kardą ir netrukus Dievo motinos skruostas pradėjo kraujuoti. Romos katalikų bažnyčia paskelbė Čenstachovą švenčiausiu miestu visoje Lenkijoje.

 

Ispanijoje, katalonų kalnuose įsikūręs Monserato vienuolynas vadinamas Juodosios Madonos šventykla. Manoma, kad čia saugoma juodosios Dievo motinos skulptūra buvo pagaminta Jeruzalėje dar prieš krikščionybės suklestėjimą.